Zūbiškių bibliotekoje- šiaudelių šnarėjimas
Šiaudų panaudojimas senovėje iš tiesų buvo labai platus. Bene pats subtiliausias to pavyzdys – šiaudiniai sodai. Taigi rugsėjo 8 dienos rytą į Zūbiškių biblioteką kvietėme atvykti visus norinčius išmokti šiaudinių sodų ir kitų šiaudinukų rišimo amato. Labai smagiai šiaudinukus rišo ir į svečius atvykę Kaišiadorių Krašto Neįgaliųjų Sąjungos ” Neįgaliųjų dienos užimtumas amatų būrelis ” Gražina Vaiciukevičienė, Albina Grigonienė , Monika Stanislauskaitė. O būrelio vadovė Linutė Liaudenskienė visą didelį sodą surišo… Edukacinį užsiėmimą vedė sertifikuota tradicinių amatų meistrė Jurgita Treinytė.
Užsiėmimų metu dalyviai galėjo pabandyti susirišti ir šiaudinį sodą. Šiaudinis sodas nuo seno ne tik dekoratyvus, skirtas namų puošybai, bet ir sakralus, neatsiejamas lietuvių tradicinių vestuvių atributas, turintis mitologinę simboliką. Mažais šiaudiniais sodeliais puošti kūdikių lopšiai, Kalėdų eglutės, šiaudinėmis žvaigždėmis- namų langai. Klausėmės pasakojimo kokios medžiagos tinka rišti sodus, kaip paruošti šiaudus, kokių priemonių reikia sodui suverti, kokios būna sodų formos, apžvelgti sodų reikšmę Lietuvoje ir pasaulyje.
Tiesa, sodus riša ne vien lietuviai bet ir latviai, estai, baltarusiai, suomiai, kitos tautos.
Procesas nepatyrusiam nėra lengvas, reikia kruopštumo ir susikaupimo. Patys geriausi šiaudai yra ruginiai arba kvietruginiai. Jeigu išmokai vieną reketuką surišti ir viskas, visa kita – fantazija ir kūryba. Tai pati maloniausia darbo dalis, kai matai, kad idėja įgauna pavidalą…
Labai įdomi, prasminga edukacija.
Bibliotekininkė
Onutė Raudeliūnienė
Nuotr. O. Raudeliūnienės, L. Liaudenskienės