Biblioteka įveikia mažo miesto uždarumą

Biblioteka įveikia mažo miesto uždarumą

Lietuvos Respublikos Seimas praėjusius metus buvo paskelbęs Bibliotekų metais.

Jonavos r. viešojoje bibliotekoje kas mėnesį vyko po kelis renginius, kuriuose dalyvavo aukštosios kultūros, o ne masinės, lengvai prieinamos literatūros kūrėjų ir leidėjų. Reikia pasakyti, kad susitikimų su rašytojais lankomumas labai skiriasi didžiųjų miestų ir mažesnių miestelių ar kaimų bibliotekose. Didmiesčiuose į tokius renginius eina su literatūra savo darbu susiję žmonės, studentai ir aukštųjų mokyklų dėstytojai. Tuo tarpu provincijoje dažnai netrūksta renginių, kuriuose dalyvauja tie žmonės, kurie skaito kasdien ir ne dėl praktinių, darbinių poreikių, o labiau dėl įsitikinimų ir vertybių.

Ar tikrai suvokiame, kuo gyvena nuo centrų nutolę regionai? Jonavos r. viešosios bibliotekos patirtys rodo, kad įmanoma net toliau nuo galios koncentracijos, valdžios ir didelių materialinių išteklių kurti mažąjį pasaulio centrą.

Kas šiandien lankosi miestų bei rajonų bibliotekose? Padėtis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir mažų miestelių bibliotekose labai nesiskiria: dominuoja vaikai ir pagyvenusieji. Moksleiviams biblioteka reikalinga kaip mokymosi priemonė, studentai čia rašo akademinius darbus, kurių reikalauja universitetai, o senjorai į biblioteką užsuka pavartyti laikraščių, susitikti pažįstamų žmonių, kaimynų, buvusių kolegų.

Jonavos r. viešoji biblioteka tarp regioninių bibliotekų dėl paties miesto gyvybės ir aktyvumo išsiskiria tuo, kad čia viduriniosios kartos (apie 30–50 metų amžiaus) žmonės į biblioteką užsuka dažniau – esminis šią tendenciją lemiantis faktorius yra spartus miesto infrastruktūros vystymasis. Jonava pagal gyventojų apklausas yra miestas, kuriame vis geriau gyventi. Dažniausiai pasiekusieji brandą Lietuvoje susirūpinę pinigais, kreditais, namais ir vaikais, apie knygas nėra kada galvoti, juolab jas skaityti. Kai tokie žmonės pasiilgsta kultūros, eina į koncertą, kiną, teatro spektaklį, o štai knygas perka knygynuose, mokėdami tikrai nemenkas pinigų sumas. Regionų ir būtent Jonavos r. viešoji biblioteka dėl mažesnės gyventojų perkamosios galios tampa išeitimi žmonėms, kurie nori sekti literatūros naujienas ir nuolat skaityti – šią tendenciją įrodo ir tai, kad prekyba knygomis nedideliuose miestuose įsikūrusiuose knygynuose yra nelabai aktyvi.

Jonaviečiai turi biblioteką, kuri yra kultūros architektūrinio paveldo pastate miesto centre, visi žino, kur šis pastatas yra. Tačiau to negana. Bibliotekos skaitytojai gali aktyviau naudotis joje esančiais ištekliais – informacinėmis duomenų bazėmis, prie kurių prieiga suteikiama tik čia. Tikrai ne vienam bet kurios srities specialistui naudingų žinių galima semtis būtent iš šių duomenų bazių. Taip sutaupoma ne viena valanda, praleidžiama informacijos paieškai internete, kai ji seniai surasta, suklasifikuota ir pateikta skaitytojui lyg ant lėkštutės. Naudokitės, jonaviečiai!

Be to, bibliotekos yra atminties vietos. Kad ir kaip besistengtume gyventi šiandiena (į tai ir orientuojasi dabartinė visuomenė), kultūriniai archyvai reikalingi ne vien tiems, kurie dirba viešosios atminties srityje (muziejininkams, istorikams ir kitiems humanitarams), bet ir platesnei sociumo daliai. Kai nebelieka kultūrinės atminties, visuomenė miršta. Mirštama tada, kai pernelyg daug užmirštama. Bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyrius yra ta vieta, kur puoselėjama Jonavos atmintis.

Praėjusiais metais vykdytas projektas „Skype“ seminarai „Išeivijos literatūra – mūsų bibliotekoje“ labai padėjo palaikyti ryšius tarp esančiųjų tėvynėje ir emigravusiųjų. Tai – taip pat atminties klausimas. Ne paslaptis, kad į tuos, kurie išvažiavo iš Lietuvos, žiūrima kaip į prarastuosius. Minėtu projektu biblioteka nesiekė prisidėti prie emigravusiųjų grįžimo, norėta tik palaikyti ryšius ir kontaktus, kad jonaviečiai save suvoktų kaip diasporinės tautos (po pasaulį pasklidusios) narius, ir nė vienas išvažiavusysis nėra prarastas.

Pagaliau pats didžiausias visų šalies bibliotekų, tarp jų ir Jonavos, indėlis į skaitytojų kompetencijas yra kompiuterinio raštingumo mokymai bei konsultacijos, kuriomis Jonavoje pastaraisiais metais pasinaudojo ir iki šiol naudojasi šimtai gyventojų, dabar jau galinčių ieškoti informacijos ir atlikti kasdienius darbus internetu.

Lietuvoje įprasta, kad pokyčiai miestuose ir miesteliuose prasideda nuo pastatų renovacijos, fasadų gražinimo. Šis etapas bibliotekoms – jau praeitis (Jonavos bibliotekos pagrindinio pastato renovacija artėja prie pabaigos).

Atėjo laikas, kai biblioteka formuoja miesto veidą, telkia bendruomenes ne protestui, o bendram kūrybiniam veiksmui – šį teiginį pagrindžia net kelios periodiškai veikiančios kūrybinės dirbtuvės ir klubai. Pati biblioteka, kaip ir daugelyje senas demokratijos ir taikingo gyvenimo tradicijas turinčiose šalyse, po truputį taps centru, kuriame galima praleisti visą dieną, užsiimant įvairiomis veiklomis, ir nė nepastebėti, kaip ta diena prabėgo. Tokį teiginį patvirtina ir Lietuvos nacionalinės bibliotekos, ir Jonavos r. viešosios bibliotekos nuolatinė darbo praktika, kurianti sumanios įstaigos tapatybę ir statusą.

Jonavos r. viešoji biblioteka, būdama Lietuvos viešųjų bibliotekų tinklo dalimi, formavosi dvejopai: viena vertus, priėmė pokyčius, kurie vyko visoje šalyje, tačiau į skaitytojų poreikius nuolat gebėjo ir geba žvelgti itin kūrybingai ir dėmesingai. Biblioteka yra institucija, kuri formuoja kasdienį skaitymo įprotį ir rutininį gyventojų rūpestį bei tikslą reguliariai joje apsilankyti. Ne Jonava įtraukia biblioteką, bet biblioteka nuolatos siekia įtraukti Jonavą iniciatyvomis, bendradarbiavimu su kitomis institucijomis, projektais, klubine ir edukacine veikla, susitikimais su rečiau matomais, tačiau dėl to tik įdomesniais rašytojais (masinio pobūdžio renginių paklausą mieste patenkina vietos Kultūros centras).

Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje vykusioje konferencijoje „Biblioteka sumanios visuomenės ugdymui“ (spausdinamas sutrumpintai).