Gruodžio 4 dieną Jonavos viešoji biblioteka sukvietė savo skaitytojus, ypač vyresniųjų klasių miesto ir rajono moksleivius, į paskutinįjį šiais metais nuotolinį pokalbį, naudojant „Skype“ programą, su Norvegijos lietuvių rašytoja Rūta Mataityte. Autorė yra išleidusi kelis romanus lietuvių kalba, bandžiusi rašyti norvegiškai.
Susitikimas su rašytoja prasidėjo nuo diskusinių klausimų apie emigracinę tapatybę: paaiškėjo, kad R. Mataitytė, kaip ir turbūt daugelis šių dienų lietuvių išeivių, nejaučia labai stiprios  nostalgijos tėvynei. Norvegijoje romanistė atsidūrė studijų universitete metais ir, pasak jos, pradėjo į save sugerti naują aplinką, žmonių bendravimo būdą, kultūrą, viešojo gyvenimo ypatumus. R. Mataitytė ir kasdienybėje, ir savo kūriniuose yra itin atvira naujovėms.
Vienas  esminių Norvegijos lietuvių rašytojos romanų bruožų – tai realizmas ir psichologizmas. Autorė teigė, kad tokia kūrinių raiška ir pasakojimo būdas jai artimas todėl, kad veikia ir lietuviškoji Jono Biliūno, Broniaus Radevičiaus ir kitų prozininkų tradicija. Žinoma, neišvengiamai didelės įtakos R. Mataitytės rašymo stiliui, siužetams, romanų intrigos ypatybėms daro ir skandinaviškos knygos, kurių begales ji yra perskaičiusi ir giliai perpratusi – tam itin parankus filologinis išsilavinimas, įgytas dar Lietuvoje.
Mataitytė iš kitų lietuvių literatūros šiuolaikinių kūrėjų išsiskiria tuo, kad lieka ištikima svarbiausiam rašytojo tikslui – pokalbiui ir ryšiui su skaitytoju. Ji neužsižaidžia kalba, kuri kartais gali nuvesti prie eksperimentų, kurie suprantami tik jų autoriui.
Susitikimo metu rašytoja pabrėžė, kad jai didelę įtaką daro miesto kultūra ir gyvenimo būdas. Ji sutiko su teiginiu, kad didmiestis yra lyg gyvas organizmas, kuriame gyventi labai įdomu, smalsu patrauklu. R. Mataitytė – autorė, kuri aiškiai atsiribojusi nuo lietuviško kaimo. Šią gamtos ir žmogaus vienybės jauseną autorei atstoja periodiškas kopimas į Norvegijos kalnus: tai darydama, R. Mataitytė teigė patirianti apsivalymo jausmą, atgaunanti vidinę švarą, tikslų ir aiškų mąstymą.
Siekiant suprasti, kas pokalbio bibliotekoje metu kalbintą rašytoją vis dar jungia su Lietuva ir lietuviais, reikia kalbėti kolektyvinę kultūrinę atmintį – giliuosius tautinius jausmus, kurių gyvenimo paviršiuje galima ir nepastebėti. Turbūt todėl R. Mataitytės romanai yra tokie artimi šių dienų daug keliaujantiems, nenustygstantiems vienoje vietoje lietuviams, nenorintiems dėl emigracijos galutinai prarasti savęs.
Jonavos viešojoje bibliotekoje, vykdant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą „Išeivijos literatūra – mūsų bibliotekoje“, vyko dar trys nuotoliniai pokalbiai su rašytojais Antanu Šileika iš Kanados, Dalia Staponkute iš Kipro ir Agne Žagrakalyte iš Belgijos. Visi virtualūs susitikimai su rašytojais emigrantais parodė, kad tokia bendravimo forma yra moderni, perspektyvi, rašytojams leidžianti išvengti ilgų kelionių, o skaitytojams, tiesiogine prasme, atverianti pasaulį, nepaliekant Jonavos.

Ramūnas Čičelis