Bibliotekos atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant medijų ir informacinį raštingumą bei pilietinį aktyvumą: jos siūlo programas, partnerystes ir iniciatyvas, skirtas medijų ir informacinio raštingumo problemoms spręsti, teikia mokymosi visą gyvenimą galimybes, organizuoja bendruomenės renginius.

„Bendros bibliotekininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių pastangos yra labai svarbios siekiant sėkmingai spręsti medijų ir informacinio raštingumo iššūkius ir padėti visuomenei naviguoti sudėtingoje šiuolaikinės informacijos aplinkoje“, – teigia DIGIRES jaunesniojo mokslo tyrėja Rimgailė Kasparaitė, vykdžiusi bibliotekininkų patirties medijų ir informacinio raštingumo srityje įvertinimo tyrimą.

Pasak jaunosios tyrėjos, nors bibliotekininkai vis dažniau laikomi mokymosi proceso tarpininkais ir partneriais, padedančiais ugdyti svarbiausius 21-o amžiaus įgūdžius, visgi jie susiduria ir su nemenkais iššūkiais, įskaitant nepakankamas praktines medijų raštingumo ugdymo priemones, poreikį nuolat tobulinti medijų raštingumo įgūdžius bei darbuotojų laiko trūkumą.

Vienas pagrindinių kalbintų bibliotekininkų įvardytų iššūkių, pasak jaunosios tyrėjos, yra aktualios medžiagos trūkumas. „Bibliotekininkai teigia, kad turima mokymų medžiaga yra pernelyg abstrakti, teoriškai „sausa“ ir dažnai nesusijusi su vietinėmis ar Lietuvos problemomis, o štai žmonės dažniausiai bibliotekininkų klausia labai praktiškų patarimų internetinės bankininkystės, kibernetinio saugumo, naudojimosi įvairiomis programėlėmis klausimais“, – pasakoja R. Kasparaitė.

Pasak jos, taip pat bibliotekų atstovams dažnai pritrūksta laiko ir galimybių gilintis į platesnį medijų raštingumo kontekstą: nors bibliotekininkai, vedantys mokymus pagal MIRKT programą, yra įsigilinę į pasirinktas temas (tokias kaip saugumas internete, paieškos sistemos, dezinformacijos atpažinimas), tačiau šios ir kitos temos reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo. Be to, siekdami tobulinti savo mokymų gebėjimus, bibliotekininkai dažnai pasikliauja savišvieta konferencijose, seminaruose ir informacijos (literatūros) šaltiniuose.

R. Kasparaitė pasakoja, kad nors bibliotekininkai žino ir yra susipažinę su faktų tikrinimo įrankiais, kadangi to reikalauja jų darbas, pripažįsta, jog dabartiniame skubos laike bei dėl esamo darbo krūvio patikrinti visos informacijos, su kuria susiduria kasdieniniame gyvenime, negali, todėl dažnai pasirenka „sąmoningai atsitraukti“ nuo informacijos, kuri atrodo „galimai melaginga“.

Pasak R. Kasparaitės, bibliotekininkai pokalbių metu taip pat akcentavo, kad jiems tenka nemažai atsakomybės sprendžiant įvairius tuo metu visuomenei rūpimus klausimus – bibliotekų atstovų teigimu, per ilgus darbo metus jiems teko mokytis konsultuoti tiek kompiuterinio raštingumo, tiek teisiniais ar net finansiniais klausimais. „Bibliotekininkai sako pastebintys, kad įvairių iššūkių metu tampa traukos ir patikimos informacijos centrais. Todėl bibliotekininkas turi būti ištvermingas, nes žmonės pas jį ateina su įvairiausiomis problemomis“, – pasakoja R. Kasparaitė.

Pasak jaunosios tyrėjos, ne mažesnė bibliotekininkų įvardinta problema yra ta, kad dauguma žmonių, turėdami išmaniuosius telefonus, mano viską žinantys ir galintys rasti informaciją be bibliotekos pagalbos. Taip pat pastebima, jog žmonės itin pasitiki savo įgūdžiais atpažinti dezinformaciją, tačiau nėra linkę pasitikėti žiniasklaida ir dažnai naudoja alternatyvius informacijos šaltinius, tokius kaip „Telegram“.

R. Kasparaitė pasakoja, kad mažesnių bibliotekų atstovai dar susiduria ir su iššūkiu, kaip suburti auditoriją, kuri susidomėtų ir norėtų tobulinti žinias medijų raštingumo srityje: vietinių bendruomenių gyventojų skaičius mažėja, o likusius rajono gyventojus domina tik tam tikros, įprastai su kompiuteriniu raštingumu susijusios, problemos. Kita vertus, miestų bibliotekų atstovai teigia, kad problema – ne auditorijos subūrimas, bet susidomėjimo išlaikymas jau paruošta programa.

Taip pat akcentuojama, kad dažnai trūksta bendradarbiavimo galimybių su kitomis institucijomis – nors ryšiai su vietinėmis bendruomenėmis išlieka glaudūs, išsaugant bibliotekos kaip kultūrinio ir socialinio centro svarbą, tačiau, bibliotekininkų teigimu, bendradarbiavimas dažnai būna trumpalaikis, jam trūksta pastovumo.

DIGIRES asociacija ir toliau tęsia bendradarbiavimą su bibliotekomis, vykdydama mokymus bei konsultuodama įvairiais medijų ir informacinio raštingumo klausimais.

Šių metų spalio pabaigoje vyks medijų ir informacinio raštingumo savaitė, kurios metu DIGIRES partneris – Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos – organizuos renginius plačiajai visuomenei. Daugiau informacijos rasite čia.