Gegužės 21–24 dienomis mūsų kolegės kultūrinės veiklos koordinatorė Greta Dirsė ir literatūrologė Donata Bocullo lankėsi Danijos bibliotekose. Vizito metu jos aplankė Dokk1 ir Risskov bibliotekas Orhuse (Aarhus) bei Randers miesto biblioteką.

Bibliotekų sistema Danijoje: bendruomenės kūrimas ir savitarna

Greta ir Donata pastebėjo, kad Danijos bibliotekų sistema iš esmės veikia savivaldybių lygmeniu, panašiai kaip ir Lietuvoje: „Visos aplankytos bibliotekos priklauso savivaldybėms, todėl jų veikimo principai panašūs į mūsų savivaldybėms pavaldžias bibliotekas, tačiau kaip ir Lietuvoje galimas ir valstybės įsitraukimas į bibliotekų valdymą, valstybiniai fondai skiria finansavimą projektams, partneriai ir verslai įsitraukia į bibliotekų veiklas.“ – pasakojo Donata.

Bibliotekos Danijoje dažnai veikia savitarna, leidžiančia bibliotekoms dirbti ilgiau be personalo. „Bibliotekos dirba nuo 8 iki 21 val., tačiau darbuotojai būna nuo 11 iki 19 val. Visą kitą laiką veikia savitarna, tvarką prižiūri apsauga“, – teigė Greta. Donata pabrėžė, kad tokiu atviru bibliotekos principu veikia tiek Dokk1, tiek Risskov biblioteka, kur lankytojai gali naudotis bibliotekos paslaugomis net po oficialių darbo valandų: „Čia lankytojai gali pasinaudoti ne tik atviromis renginių erdvėmis po bibliotekos darbo laiko, bet ir bendruomenės sodais. Visas bibliotekų veikimas paremtas bendradarbystės, bendruomenės principais. Bibliotekos skirtos ne tik knygoms, bet ir žmonėms, tai ir vieša politinių debatų erdvė. Kai kurios bibliotekos dalinasi erdvėmis su socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis (Dokk1) arba muziejais (Randes Kulturhuset).“

Panašumai ir skirtumai tarp Danijos ir Lietuvos bibliotekų

Danijos bibliotekose jaučiamas stiprus bendruomenių įtraukimas į bibliotekos veiklas ir komunikaciją. „Erdvės puikiai pritaikytos mažiems vaikams ir žmonėms su judėjimo negalia, taip pat yra nemažai leidinių lengvai suprantama kalba, audio knygų ir video turinio peržiūrėjimo galimybių,“ – sakė Donata. Ji taip pat pabrėžė, kad mūsų bibliotekoje renginių struktūra ir skyrių specializacija yra aiškesnė.

Greta atkreipė dėmesį į struktūrinius skirtumus tarp šalių bibliotekų darbuotojų funkcijų: „Mūsų bibliotekose gausu specialistų, kurie konkrečiai užsiima savo pagrindine veikla, o Danijoje bibliotekos darbuotojas dažnu atveju yra tiek aptarnaujantis personalas, tiek edukatorius, renginių organizatorius ir net katalogavimo darbuotojas vienu metu.“ Nors darbo organizavimas skiriasi, Greta pastebėjo, kad darbo ypatumai ir projektų finansavimas yra labai panašūs.

Kalbant apie finansavimą, Greta pridūrė, kad Danijos bibliotekos gauna didesnę paramą tiek iš valstybės, tiek iš privataus sektoriaus, dėl to gali vykdyti daugiau projektų ir veiklų. „Nepaisant to, mūsų bibliotekoje turime gerokai platesnį ir kokybiškesnį renginių lankytojams pasirinkimą ir jų įvairovę. Tačiau Danijos bibliotekų pritaikomumas šeimoms su mažais vaikais yra gerokai didesnis – čia gausu veiklų, erdvių, edukacinių priemonių, įrangos, žaislų ir netgi žaidimų aikštelių,“ – pažymėjo Greta.

Įspūdžiai iš aplankytų bibliotekų

Didžiausią įspūdį Donatai paliko Dokk1 biblioteka dėl savo sistemingo darbo su knygų klubais ir modernios architektūros. „Dokk1 sužavėjo knygų klubo veikimo sistema, kur yra atskira saugykla tik knygų klubo knygoms, jie dirba atidžiai su rekomendaciniais sąrašais. O knygų klubuose visada svarbu užtikrinti galimybę skaityti visiems tą pačią knygą.“ – sakė Donata. Greta, kita vertus, buvo sužavėta Randers biblioteka dėl jos gebėjimo aptarnauti didelį regioną ir įvairių visuomeniškų veiklų organizavimo. „Veikiausiai didžiausią įspūdį paliko ne Dokk1 biblioteka, kuri iš visų aplankytų labiausiai išsiskiria savo dydžiu, teikiamų paslaugų skaičiumi, įranga, net architektūra, tačiau Randers, kuri yra gerokai mažesnė, tačiau aptarnauja itin didelį kiekį regioninių bibliotekų, kuria nuostabias edukacines programas, vykdo projektinę, savanorišką, klubinę, visuomenišką, apolitiška veiklą, su panašiu skaičiumi darbuotoju, kaip Dokk 1.“ – pasakojo Greta.

Neįprastos veiklos ir naujos idėjos

Greta buvo nustebinta daržininkystės veikla, kur bendruomenės nariai gali auginti augalus bibliotekos kieme. „Daržininkystė vykdoma ir Dokk1, tačiau Risskov padalinyje pamatėme visą kiemą su laistymo sistemomis, šiltnamiu, kur bet kuris bendruomenės narys gali auginti gėles, daržoves, vaisius,“ – sakė Greta. Donata minėjo įdomias bibliotekų paslaugas: „Dokk1 erdvių mažiems vaikams mastas tikrai nustebino: erdvės žaidimui, kūrybai, sportui, poilsiui; važiuojanti biblioteka (bibliotekos autobusas) po Randers regioną; užsieniečių integracija Randers bibliotekoje; mano jau minėta „knygų maišo“ skirto knygų klubams sistema.“  – dalijosi Donata.

Naujos kultūrinės patirtys ir šiltas priėmimas

Be bibliotekų, Donata ir Greta taip pat turėjo galimybę aplankyti keletą kitų kultūrinių vietų Orhuse ir Randers miestuose. Donata dalijosi įspūdžiais iš ARoS Aarhus Art Museum, kur iš pastato „panoraminės sferos“ galėjo apžvelgti visą miestą. „Teko paklaidžioti Arhuso gatvelėmis, pasigrožėti urbanizuotu uostamiesčiu. Vieną iš dienų po apsilankymo paskutinėje bibliotekoje pavyko aplankyti Randers etnologinį muziejų, kuris įsikūrę tame pačiame pastate, kaip ir biblioteka. Pasivaikščiojau Orhuso meno muziejuje. ARoS Aarhus Art Museum, nuo pastato „panoraminės sferos“ apžvelgiau viso miesto urbanistinį peizažą.“ – pasakojo Donata. 

Greta mėgavosi modernios miesto architektūros grožiu ir pasivaikščiojimais po senamiestį. „Kelionės metu gausiai vaikščiojau Orhuso miesto apylinkėse, senamiestyje, esu modernaus miesto architektūros mylėtoja, todėl daugiausiai laiko praleidau susipažįstant su miestu,“ – sakė Greta.

Vizito metu bibliotekų darbuotojai labai šiltai priėmė koleges iš Lietuvos, dalijosi savo patirtimis ir idėjomis, kurios galėtų būti pritaikytos ir mūsų bibliotekoje. „Bibliotekos labai šiltai priėmė, pasidalino ir savo gerosiomis patirtimis ir visuomenės skauduliais. Atviri ir šilti žmonės, tikras Hygge jausmas,“ – sakė Donata. 

Ši komandiruotė ne tik praturtino Gretą ir Donatą naujomis idėjomis, bet ir parodė, kad Europos bibliotekos vis tampa ne tik knygų, bet ir žmonių susitikimo vietomis, skatina bendruomenės veiklas ir sprendžia socialines problemas.