Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka kaip socialinis partneris aktyviai įsitraukė į projektą „Tūkstantmečio mokyklos I“, kurio tikslas – sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo (-si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti Lietuvos savivaldybėse. Šiuo projektu įgyvendinama dalis „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos. Projekto trukmė – iki 2025 m. birželio 30-osios.

Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka bendradarbiauja su keturiomis Kauno rajono mokyklomis: Domeikavos gimnazija, Jonučių progimnazija, Raudondvario gimnazija, VDU Ugnės Karvelis gimnazija. Moksleiviams bibliotekininkai veda edukacijas tiek bibliotekoje, tiek pačiose bendrojo ugdymo įstaigose. Per šiuos mokslo metus Kristina Meilutė, Vaiva Steponaitienė ir Brigita Legaudienė edukacijas vedė 4 mėnesius – nuo kovo iki birželio imtinai. Per minėtą laikotarpį bibliotekos darbuotojai vedė 58 įvairios tematikos edukacijas: „Taupyk, dalinkis, leisk“ (finansinis raštingumas), „Nuo pirmosios knygos iki 3D knygų“ (skaitymo skatinimas), „Meninis taškavimas“ (kūrybinė edukacija), „Žalioji diena“ (ekologinis raštingumas), „Draugoteka“ (skaitymo skatinimas), „Keliaukime po Kauno rajoną su „Ozobot“ robotukais“ (krašto pažinimas), „50 istorijos pėdsakų Kauno rajone“ (krašto pažinimas), „Metų laikai“ (sensoriniai skaitymai), „Zuikis Puikis“ (sensoriniai skaitymai).

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Brazienė teigia: „Bibliotekos prisijungimas prie projekto, didelė edukacinių veiklų pasiūla bei įvairovė itin džiugina. Tai iš tiesų reikšmingas indėlis į neformalųjį švietimą Kauno rajone. Vaikams patinka pakeisti aplinką. Atvykę į biblioteką, jie įsitraukia į nestandartines edukacijas, išbando naujus dalykus, parodo savo kūrybiškumą ir ugdo gebėjimus. Visa tai vyksta tarsi nejučiomis, žaidimo forma – jie net nejaučia, kad mokosi. Inovatyvių metodų nestokojančios bibliotekos edukatorės paskatina moksleivius nuosekliau pasidomėti, smalsiau tyrinėti, labiau įsigilinti. Ir, žinoma, nepamiršta veiklų, prisidedančių prie skaitymo skatinimo.“

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Irenos Stančiauskienės nuomone, vienas svarbiausių vaikų gebėjimų, kurį privalu ugdyti, – kritinis mąstymas. „Bibliotekos darbuotojų parengtos ir vedamos neformaliojo ugdymo veiklos dažnai išsiskiria kūrybiškumu ir interaktyvumu, o tai skatina moksleivius mąstyti nestandartiškai, spręsti problemas išradingai ir išreikšti save originaliai“, – pabrėžia direktorė. Jos įsitikinimu, „tokios neformaliojo ugdymo veiklos padeda moksleiviams suvokti įvairias perspektyvas, praplečia jų pasaulėvaizdį, prisideda prie psichologinių ir socialinių įgūdžių lavinimo. O visa tai palaipsniui dar labiau sutvirtina atsakingą, sąmoningą, skaitančią visuomenę. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi kvalifikuotomis bibliotekos darbuotojomis, kurios sėkmingai dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų I“ projekte, –  K. Meilute, V. Steponaitiene, B. Legaudiene, taip pat bibliotekos indėlio į projekto veiklas viešinimu, koordinuojamu A. Bartulės.“

Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Žydrė Sipavičienė pažymi, jog įstaiga jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Kauno r. savivaldybės viešąja biblioteka, o pradėjus įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų I etapo“ programą bendradarbiavimas dar labiau suaktyvėjo. Anot Ž. Sipavičienės, „bibliotekos darbuotojai stengiasi atliepti kiekvieno moksleivio poreikius, tad šios veiklos skatina ne tik akademinių pasiekimų gerinimą, bet ir asmeninį augimą. Imponuoja, kad vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai, tvarumo klausimams – tai mums  išlieka kaip niekad aktualu.“

„Išmaniųjų technologijų amžiuje vaikus ir jaunimą darosi vis sunkiau sudominti knygų skaitymu. Todėl labai reikalingi inovatyvūs metodai ir patrauklios formos, pavyzdžiui, virtualus skaityti skatinantis žaidimas „Draugoteka“, kurį įdomiai ir įtraukiai pristatė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos“, – pagyrimų negaili Edita Gudžiūnienė, Domeikavos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja. Tos pačios įstaigos mokytoja Rolanda Girskienė irgi patenkinta: „Mokiniai dalyvavo labai išsamioje edukacijoje apie knygas – sužinojo knygų leidybos istoriją, kaip buvo kuriamos ir spausdinamos pirmosios knygos ir kokių kvapą gniaužiančių knygų pavidalų yra dabar, o paskui patys ėmėsi erdvinės kūrybos iš popieriaus. Edukacija patraukli, gerai organizuota ir suplanuota.“ „Pamoka prabėgo nepastebimai“, – pritaria pradinių klasių mokytoja Renata Džiaukštaitė.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programa buvo parengta tam, kad išspręstų tam tikrus švietimo sistemos netolygumus, kurie pastebėti nacionaliniu lygmeniu analizuojant moksleivių pasiekimus. Kad jaunuoliai turėtų vienodas galimybes rinktis tolesnio mokymosi kelius, būtina užtikrinti kiekvienam vienodas mokymosi sąlygas ir čia svarbus vaidmuo tenka neformaliajam ugdymui, ypač veikloms, skatinančioms skaityti. Kiekvienoje edukacijoje pristatomos naujos, vertingos knygos, pavyzdžiui, edukacijos „Nuo pirmosios knygos iki 3D knygų“  dalyviai skaito ištraukas iš knygos „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pilys“ (Ingrida Veilutė), edukacijoje „Žalioji diena“ pristatoma knyga „100 dalykų, kuriuos tu gali padaryti dėl Žemės“ (Janine Eck), edukacijoje „Taupyk, dalinkis, leisk“ analizuojama knyga „Pradėk dabar: finansinis gidas paaugliams“ (Jūratė Cvilikienė). Edukacijoje „Metų laikai“ skaitomos ištraukos iš knygų (pasirenkamų pagal dalyvių amžių): „Muzikinė istorija. Keturi metų laikai“ (vertėja R. Taučiūtė-Zaveckienė), „Gamtos metų ratas“ (S. Paltanavičius), „Metai“ (K. Donelaitis), „Metų laikai: muzikinė kelionė su Vivaldžiu“ (F. Watt), rodoma knyga be teksto „Metai miške“ (E. Dziubak). Sensoriniuose skaitymuose „Zuikis Puikis“  skaitoma E. Mieželaičio „Zuikis Puikis“. Edukacijoje „Draugoteka“ aptariamos knygos iš projekto sąrašo, pavyzdžiui, „Berniukas klasės gale“ (Onjali Q. Rauf), „Juodavandeniai“ (I. Zarambaitė) ir „Prakeiktas švyturys“ (N. Thornton). Be to, moksleiviai gauna komunikaciją ir analitinį mąstymą skatinančių užduočių, pavyzdžiui, išrinkti ir argumentuotai rekomenduoti knygą bendraklasiui.

„Su kolege pastebėjome, kad imliausi ir labiausiai susidomėję knygomis yra pradinių klasių moksleiviai. Jie drąsiai klausia, diskutuoja, nuoširdžiau dalijasi mintimis apie skaitomas knygas, lengviau įsitraukia į kūrybines užduotis ir yra labiau linkę perskaityti edukacijos metu pristatytą knygą“, – įžvalgomis dalijasi vyr. bibliotekininkė Vaiva Steponaitienė.

Pasak Vaivos, vyresniems vaikams ir paaugliams knygų skaitymas yra ne pomėgis, o priverstinis darbas, primetamas tėvų ir mokytojų. Pašnekovė atskleidžia pagrindines paauglių neskaitymo priežastis: moksleiviai skundžiasi negalintys patys pasirinkti norimos knygos (privaloma literatūra), knygose nėra iliustracijų, jos yra per storos ar per smulkus šriftas. Patrauklia alternatyva tampa grafinės novelės arba jų stiliumi parašytos knygos, tokios kaip akcijoje „Metų knygos rinkimai“ nominuota „Mergaitė su šautuvu“ (M. Marcinkevičius, L. Itagaki), „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“ (V. Muschick, M. Marcinkevičius, L. Itagaki), tarp vaikų populiari knyga „Sibiro haiku“ (J. Vilė, L. Itagaki) arba nauja knygų serija „Šiaurės pašvaistė“ (Malin Falch).

„Apmaudu, jog vyresniųjų klasių moksleiviams naujų grafinių novelių lietuvių kalba vis dar leidžiama per mažai. Dažniausiai tokio amžiaus moksleiviai teigė skaitantys anglų kalba užsienyje išleistus kūrinius (japoniškus arba amerikietiškus komiksus). Be to, paauglius gąsdina storos ir smulkiomis raidėmis parašytos knygos, tačiau retas žino, kad populiariausios knygos leidžiamos pakartotinai stambesniu šriftu, papildytos iliustracijomis, patrauklesniu viršeliu. Su paaugliais diskutuodamos apie knygų skaitymą ne visada sulaukėme atgalinio ryšio, bet neskubant, pasitelkus humorą, nestandartines užduotis (pavyzdžiui, perskaityti teksto ištrauką repuojant), pavyko dalį paauglių sudominti konkrečiomis knygomis“, – pasakojo V. Steponaitienė.

Bibliotekos edukacijas „Tūkstantmečio mokyklos I“ projekte vedančios Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos sutartinai teigia, jog svarbiausia – kurti ryšį su moksleiviais, stengtis kalbėtis ta pačia ar bent panašia kalba, daugiau klausytis, nei patiems pasakoti, duoti aktyvias kūrybines užduotis ir nuolatos ieškoti pusiausvyros tarp pamokos turinio bei moksleivių interesų. Ir, žinoma, po kiekvienos edukacijos su kolegomis aptarti, kas pavyko puikiai, o ką reikėtų patobulinti. 

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos