Gegužės 7–11 dienomis šešios Ąžuolyno bibliotekos darbuotojos lankėsi Barselonos bibliotekose. Stažuotės metu kolegės aplankė penkias skirtingas bibliotekas: Gabriel Garcia Marquez, Jaume Fuster, Esquerra de l’Eixample, Catalonia ir Sagrada Familia. Apie tai, kas nustebino, kas paliko didžiausią įspūdį ir kokias idėjas būtų galima pritaikyti mūsų kasdienybėje pasakoja Ieva ir Aistė.

Bibliotekų sistema Barselonoje: efektyvumas ir glaudus bendradarbiavimas

Katalonijos biblioteka Barselonoje atlieka nacionalinės bibliotekos vaidmenį, siekdama išsaugoti Katalonijos leidinius kaip krašto paveldą. Barselonoje taip pat yra 40 viešųjų bibliotekų, kurios veikia kaip konsorciumas ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje. Tai leidžia užtikrinti, kad skaitytojai gali patogiai užsisakyti leidinius iš bet kurios miesto bibliotekos ir grąžinti juos bet kurioje kitoje. Aistė dalinasi įspūdžiais: „Per pastaruosius 20 metų viešųjų bibliotekų skaičius Barselonoje padvigubėjo, todėl miestas dabar turi gerai išplėtotą bibliotekų tinklą. Tai leidžia bibliotekoms ne tik turėti didelę leidinių kolekciją, bet ir užtikrinti greitą leidinių cirkuliaciją tarp bibliotekų.“

Viešųjų bibliotekų konsorciumo veiklą koordinuoja specialus sekretorius, kuris bendrai valdo ir bibliotekų biudžetą. Tačiau atskiros bibliotekos turi savo vadovus, kurie koordinuoja tų bibliotekų veiklą. Bibliotekos priklauso savivaldybei ir regioninei valdžiai, todėl pusę biudžeto sudaro savivaldos, o kitą pusę regioninės valdžios skiriamos lėšos.

Erdvės, kurios pritraukia skaitytojus

Vienas iš bendrų aplankytų bibliotekų bruožų – atviros ir erdvios patalpos, kuriose daug natūralios šviesos. „Kiekviena biblioteka įprastai turi apie 20 darbuotojų ir jie visi dirba atvirose erdvėse aptarnaudami skaitytojus. Net ir ryto valandomis bibliotekose lankosi ganėtinai daug skaitytojų, dauguma jų ramiai dirba prie kompiuterio ar skaito. Bibliotekos nemažai dėmesio skiria darbui su vaikais ir mokyklomis. Nors mokyklos turi bibliotekas, tačiau jos nėra labai stiprios, todėl iš dalies jų funkcijas atlieka viešosios bibliotekos.“ – pasakoja Aistė.

Per dieną vienoje bibliotekoje vidutiniškai apsilanko nuo 1100 iki 1700 lankytojų arba nuo 302 tūkst. iki 650 tūkst. lankytojų per metus.

Bibliotekų darbo organizavimas – kitoks požiūris į paslaugas

Skirtumai tarp Barselonos ir mūsų bibliotekų ryškiausi darbo organizavimo ir funkcijų paskirstymo srityse.

Kiekviena biblioteka turi savo specializaciją – fotografija, feminizmas, LGBTQ+ ar kitos temos. Tai padeda pritraukti įvairių interesų turinčius skaitytojus ir formuoti skirtingas lankytojų bendruomenes. „Tai labai įdomu, nes kiekviena biblioteka tampa tarsi unikaliu kultūros židiniu, susitelkusiu ties tam tikromis temomis ar idėjomis“ – teigia Ieva.

Aistė pažymi, kad Barselonoje bibliotekos dažnai samdo išorines organizacijas tam tikroms veikloms vykdyti. Pavyzdžiui, skaitytojų klubai arba edukaciniai užsiėmimai gyventojams organizuojami ne pačių bibliotekininkų, o išorinių įstaigų. „Nors Lietuvoje tokių veiklų, kaip skaitytojų klubai, koordinavimu dažniausiai rūpinasi bibliotekos darbuotojai, Barselonoje tai dažnai perleidžiama kitoms organizacijoms, – sako Aistė. – Taip pat stebino tai, kad net sekmadieniais dirbančios bibliotekos veikia be bibliotekininkų – skaityklas prižiūri samdyti darbuotojai, o leidiniai tą dieną nėra išduodami.“

Architektūra ir įspūdžiai: nuo modernumo iki istorijos įkvėptų erdvių

Koleges sužavėjo ir bibliotekų architektūriniai sprendimai. Gabriel Garcia Marquez biblioteka išsiskyrė savo modernumu ir jaukumu. „Ši biblioteka yra labai šviesi, su dideliais langais, pro kuriuos matosi medžių lajos. Joje yra net hamakas, specialios erdvės vaikams ir net „saunos“ tipo kambarys autistiškiems ar kitiems vaikams, kuriems reikia tylos ir ramybės. Buvo įdomu pamatyti tokį dėmesį kiekvieno lankytojo poreikiams“, – pasakoja Ieva.

Katalonijos biblioteka, įsikūrusi istoriniame pastate, kolegėms paliko kiek kitokį įspūdį. Tai vieta, kuri išlaiko tradicijas ir sukuria ypatingą atmosferą. Joje seniau buvo vargšų ligoninė, kurioje po tramvajaus avarijos kaip neatpažintas asmuo mirė nepakartojamas Barselonos menininkas Gaudi. „Buvome tame kambarėlyje, kuriame jis pragulėjo tris dienas ir nesulaukęs tinkamos priežiūros bei gydymo, iškeliavo anapilin. Šioje bibliotekoje norisi pasitempti, šnibždėtis arba pabūti tyloje. Manau čia būtų gera rašyti vaizdingus tekstus ar skaityti mistinius romanus.“ – sako Ieva.

Įdomios paslaugos ir veiklos, kurios įkvėpė

Barselonos bibliotekos savo lankytojams siūlo įvairias paslaugas, kurios iš dalies primena mūsų bibliotekų veiklą. „Bibliotekos iš esmės vykdo panašias paslaugas kaip ir mes, tik gal mažiau ir ne taip intensyviai. Jaučiamas didesnis atsipalaidavimas. Patiko, kad per knygų klubus, klubų dalyviai ne tik analizuoja literatūrą, bet ir lanko parodas.“ – sako Ieva.

Aistė pasakoja, kad Barselonos bibliotekos vasarą tampa „klimato pastogėmis“, kurios yra ypač svarbios, atsižvelgiant į karštą Ispanijos klimatą. „Tai prieglobstis žmonėms karščių metu, kadangi visose bibliotekose veikia kondicionieriai, tad žmonės gali atsigaivinti, atsigerti ir komfortiškai pabūti.“

Barselonos bibliotekos – tyla ar kūrybinė bendravimo erdvė?

Aplankytos bibliotekos Barselonoje siekia būti universaliomis erdvėmis, kurios nėra tylios, tačiau neretai susiduria su lankytojų nepasitenkinimu, tad ieško sprendimų kaip suderinti tylias ir triukšmingas veiklas. „Vienintelė Katalonijos biblioteka buvo tokia, kurioje vis dar griežtai laikomasi tylos tradicijų, bet tai įvardinčiau kaip tos bibliotekos privalumą, nes jai tinka tyla, susikaupimas, mistika.“ – sako Ieva.

Ši kelionė į Barseloną ne tik praturtino mūsų bibliotekos darbuotojų žinias ir įkvėpė naujoms idėjoms, bet ir dar kartą parodė, kaip bibliotekos gali būti daug daugiau nei tik vieta knygoms.

Projektą finansuoja