Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (atminimas.kvb.lt) – informacijos apie personalijas ir joms skirtus memorialinius objektus Kaune ir jo apylinkėse sąvadas – atsinaujino.

Du dešimtmečius kuriamas virtualusis išteklius išlaikė savo unikalų turinį ir įgijo daugiau paieškos galimybių. Be asmenybių biografinės informacijos, svarbiausių jų nuveiktų darbų Kaunui ir Lietuvai, portretinių ir įamžinimo objektų nuotraukų, literatūros bei šaltinių sąrašo, pateikiama atminimo kultūros Kaune apžvalga, supažindinama su atminimo ženklų įrengimo mieste galimybėmis ir tvarka. Aktualų turinį galima pasiekti keliais būdais – į paieškos laukelį įrašius žodį ar jo fragmentą, iš abėcėlinio sąrašo pasirinkus personaliją (daugiau nei 400 biogramų) ar atitinkamas žymas, peržiūrint pažymėtus atminimo įamžinimo objektus internetiniame žemėlapyje. Naudojantis juo, galima susidaryti savo maršrutą ir pakeliauti po lokalųjį kultūros paveldą, buvusias iškilių kraštiečių gyvenamąsias ar jų veiklą žyminčias vietas, turiningai praleisti laisvalaikį ir savaip pagerbti jų atminimą, kurį paprastai įamžina gatvėvardžiai, paminkliniai biustai, atminimo lentos, memorialiniai muziejai ir kt.

Pirmas, iki šiol išlikęs įamžinimas Kaune – tai 1823 m. poetui Adomui Mickevičiui Girstupio slėnyje jo draugų pastatytas paminklinis akmuo. Tarpukariu buvo pagerbtos dar gyvenančios kai kurios išskirtinės asmenybės. 1939 m. lapkričio 23 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, dalyvaujant nusipelniusiam Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjui, lietuvių spaudos leidėjui Martynui Jankui, atidengtas jam skirtas paminklas, kurį sukūrė skulptorius Bernardas Bučas. Paminklinio biusto likimas buvo permainingas – 1942 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas.

Žinyne galima susipažinti ir su kitų autorių – skulptorių Vlado Žuklio, Stasio Žirgulio, Vytauto Naručio, Leono Striogos, Virginijos Babušytės-Venckūnienės, architektų Jono Lukšės, Algimanto Mikėno, Jono Jucaičio ir kt. darbais. Juose reprezentuojamas ir monumentalumas (Gedimino Jokūbonio paminklas Maironiui), ir postmodernumas (Roberto Antinio jaunesniojo paminklas „Aukos laukas“ Romui Kalantai).

Tarp įdomesnių įamžinimo objektų – vaizdo atminimo lenta ant pastato Rotušės a. 18. Pirmuosius pasaulyje lėlinės animacijos šedevrus sukūrusiam Vladislavui Starevičiui skirtos lentos ekranėlyje – ištraukos iš filmo apie menininką ir keli jo filmukai. Greta atminimo lentos akį traukia vabzdžių skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius V. Starevičiaus animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą. 2022 m. pabaigoje ant pastato Laisvės al. 37, kuriame kelis metus gyveno kinematografininkas, atidengta jam skirta dvikalbė atminimo lenta. 2017 m. trišalėje sankryžoje, jungiančioje Vytauto prospektą, K. Donelaičio ir Parodos gatves, atidaryta „Fluxus“ meno sąjūdžio pradininko Jurgio Mačiūno aikštė. Ji atitinka fliuksiško absurdo dėsnius. Tai pirmoji pasaulyje aikštė, į kurią negalima patekti, ir kurios pėstieji nemato.

Šalia garsių kauniečių (rašytojo, kanauninko Vaižganto ar transatlantinio lakūno Stepono Dariaus), žinyne esama ir mažiau žinomų asmenų biogramų (1831 m. sukilimo dalyvio Mauricijaus Prozoro, rašytojo Aleksandro Fromo-Gužučio ar pedagogės, skautininkės Vladislavos Arminaitės).

Atminimo ženklai byloja apie turtingą miesto istoriją, kurioje ryškų pėdsaką paliko įvairių tautybių, religijų ir kultūrų atstovai. Kauno gatvės pavadintos iškilių žydų veikėjų – Abraomo Mapu, Liudviko Zamenhofo, brolių Hermano ir Oskaro Minkovskių ir kt. vardais. Nepamiršti ir žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuoliai – Čiunė Sugihara ir Janas Zvártendeikas, Kazys ir Sofija Binkiai, Petras Baublys ir kt. 1923 m. viena iš Aleksoto gatvių pavadinta Kaune žuvusio JAV kariuomenės karininko, leitenanto Samuelio Harriso vardu. Tarp įamžintų žmonių – tarpukariu Vytauto Didžiojo universitete dirbę šveicarai profesoriai Juozas Eretas ir Konstantinas Regelis. Iš Suomijos kilusiems intelektualams Vosyliui Sezemanui, Henriui Parlandui atidengtos memorialinės lentos.

Atminimo įamžinimo kultūra veikiama istorinių permainų. 1944–1989 m. ji tarnavo sovietinės santvarkos ideologiniam pagrindimui. 1990–1992 m. iš viešųjų erdvių pašalinta daug sovietiniams veikėjams pastatytų paminklų (daugelis jų atsidūrė Grūto parke, netoli Druskininkų). Per daugiau negu tris nepriklausomybės dešimtmečius atidengta ne vienas šimtas atminimo lentų, pastatyta dešimtys paminklų, biustų, daugybei naujų miesto ir jo apylinkių gatvių suteikti nusipelniusių žmonių vardai.

Remiantis žinynu, dienraščiuose, informaciniuose, kultūros portaluose, Kauną reprezentuojančiuose leidiniuose publikuojami straipsniai apie miesto istoriją, žymius kauniečius. Žinynu mielai naudojasi gyventojai, istorikai, gidai, paveldosaugininkai, žurnalistai, moksleiviai ir kt.

Taip „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (atminimas.kvb.lt) prisideda prie istorinės atminties puoselėjimo, Kaunui nusipelniusių žmonių žinomumo didinimo ir informacijos apie jų atminimą sklaidos.Daugiau informacijos apie žinyną ir kitą informaciją apie Kauną suteikti gali: Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Ąžuolyno bibliotekos) Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupė K. Donelaičio g. 8, 104 kab. Tel. +370 37 32 42 44 El. p. kaunistika@azuolynobiblioteka.lt