Šiuo metu Kauno rajone 2019 m. pradžios duomenimis gyvena apie 100 000 gyventojų, dauguma – atokiau nuo kultūriškai gyvų centrų. Šiose šeimose auga daugybė vaikų bei paauglių, kurių galimybės „pasisemti“ kultūros yra labai menkos. Tačiau ar tokiems vaikams jos reikia mažiau? Atvirkščiai – jiems ypač reikalingos tvirtos vertybės, kurios būtų ne brukamos, o tarsi „susiinstaliuotų“ savaime. Kaip tai padaryti? Pagrindinėmis kultūrinėmis erdvėmis atokiau gyvenantiems ir dalyvauti kultūriniame gyvenime neturintiems vaikams tampa Kauno rajono viešoji biblioteka ir 30 jos padalinių.

Nuo 2019-ųjų metų kovo bibliotekoje buvo vykdomas Lietuvos Kultūros tarybos finansuojamas projektas „Iš ko susideda Lietuva?“, kuriuo siekta supažindinti Kauno rajono moksleivius su 4 esminėmis literatūrinės ir kultūrinės „dėlionės“ dalimis, parengiant renginių ciklą šiomis temomis: „Lietuvą formuojantys įvykiai“, „Paslaptingosios mitologinės būtybės“, „Uždegantys žmonės“ ir „Lietuvos gamta pro objektyvą“. Šiame projekte buvo pakviesti dalyvauti šiuolaikiniai lietuvių kūrėjai, jau turintys autoritetą jaunimo tarpe, tikintis, kad tokiu būdu vaikai ir paaugliai pamatines vertybes įsisąmonins paprasčiau ir natūraliau.

Kovo mėnesį pirmąją dėlionės dalį – „Lietuvą formuojantys įvykiai“ – pristatė „Metų knygos rinkimų 2018“ nugalėtojos knygos „Sibiro haiku“ autorė Jurga Vilė ir dailininkė Lina Itagaki. Abi kūrėjos papasakojo vaikams apie savo kūrybinio kelio pradžią bei apie knygos tokia neįprasta vaikų literatūroje tema kūrimo užkulisius. Rašytoja Jurga Vilė prisipažino, kad šią istoriją, kurią mintyse nešiojosi net keliolika metų, parašyti paskatino jos tėčio istorija, pagal kurią ir sukurta ši knyga. Iliustratorė Lina Itagaki papasakojo apie kilusius iššūkius bandant įgyvendinti rašytojos sumanymus. Žinoma, iššūkių būta abiems, nes tai pirmoji išspausdinta knyga kiekvienai iš jų. Vaikai įdėmiai klausėsi pristatymo, vėliau užpylė autores klausimais bei savo pastebėjimais, mat dauguma jų jau buvo skaitę šią knygą ir aptarę su savo mokytojomis. Autorės lankėsi viešojoje bibliotekoje Garliavoje, taip pat Domeikavos ir Ežerėlio bibliotekose, o Zapyškyje vaikai po knygos pristatymo dalyvavo ir ypatingose meninėse dirbtuvėse – išaugino stebuklingą kalbantį mišką! Vaikai kartu su autorėmis iš spalvoto popieriaus kūrė trimačius medžius, kurie, įgavę savo pavidalą, palikdavo žinutę apie save. Kiekvienas vaikų sukurtas medis buvo įdomus, išskirtinis, ir, žinoma, stebuklingas.

Balandį apie paslaptingas mitologines būtybes vaikams ir paaugliams patrauklia jaunimo kalba pasakojo jauna kūrėja Kotryna Zylė, trijų knygų – „Mažylis milžinas“, „Didžioji būtybių knyga“ ir neseniai išleistos mistinės knygos paaugliams „Sukeistas“, kuri šiuo metu pretenduoja tapti 2019 metų knyga paaugliams, autorė. Viešojoje bibliotekoje Garliavoje ir jos padalinyje Piliuonoje pristatydama pirmąsias savo dvi knygas, skirtas vaikams, autorė papasakojo ne tik apie šių knygų idėjų atsiradimą, bet atskleidė ir daug smagių iliustracijų atsiradimo niuansų. Kitų dviejų susitikimų Vilkijoje ir Raudondvaryje metu K. Zylė pristatė savo knygą paaugliams. Jauna kūrėja, pasirinkusi kiek netradicinį savo knygos pristatymo būdą, iškart rado bendrą kalbą su jaunimu. Kaip knygos pristatymo pradžioje prisipažino pati Kotryna, ilgą laiką ir jai, kaip ir daugumai jaunų žmonių, o dažnai ir vyresniems, mitologija atrodė lyg kažkas labai senoviško ir nuobodaus. Tačiau ji rado būdą, kaip tai, kas svarbu, pateikti šiuolaikiškai ir įdomiai.

Besibaigiant mokslo metams, viešojoje bibliotekoje ir jos padalinyje Babtuose lankėsi rašytojas, bardas, režisierius, dramaturgas Vytautas V. Landsbergis. Susitikimų tema buvo „Istorinės pasakos: partizanai – istorija ir mitas“, tad ji atitiko net dvi „literatūrinės dėlionės“ dalis. Vytautas V. Landsbergis – ne tik žymus įvairių knygų vaikams autorius, parašęs ir keletą knygų partizanine tema, kurių paskutinioji – naujausia rašytojo knyga „Žalčių karalienė“ (beje, ši knyga taip pat pretenduoja tapti 2019 metų knyga paaugliams laureate), tačiau ir dramaturgas bei režisierius, sukūręs nemažai filmų svarbiomis Lietuvai temomis bei apie Lietuvos šviesuolius. Susitikimo metu su vyresnių klasių moksleiviais jis papasakojo daug faktų apie partizanus, atskleidė daug įdomių ir netikėtų jų gyvenimo detalių, kurias sužinojo iš dar gyvų esančių partizanų. Taip pat parodė keletą su paaugliais vasaros stovyklų metu sukurtų filmų partizanų tema. Ši tema ir filmai visus susitikimo dalyvius labai palietė, ypač vienas iš filmų, po kurio salėje stojo mirtina tyla. Taip pat bendraudamas su jaunimu V. V. Landsbergis kalbėjo ir apie jų laukiančius gyvenimo pasirinkimus, apie tai, kokiai „kastai“ kiekvienas priklausome, galime priklausyti ir kas tai lemia. Paprastai išsakytos mintys pasėjo po stambų grūdą daugelio moksleivių galvose. Autorius taip pat yra ir bardas, tad visus susirinkusiuosius pritardamas pats sau gitara išmokė vienos partizaniškos dainos.

Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, Kauno rajono bibliotekas aplankė vaikų rašytojas, gamtininkas ir fotografas Selemonas Paltanavičius, pristatantis ketvirtąją dėlionės dalį – „Lietuvos gamta pro objektyvą“. Garliavoje ir Ringauduose vykę susitikimai pritraukė itin gausų mažųjų skaitytojų būrį, netrūko jų ir Karmėlavos bei Ramučių padaliniuose. Ir nenuostabu – juk turbūt sunkiai būtų galima rasti bent vieną  pradinuką, kuris nebūtų skaitęs ar nors vartęs kurią iš daugiau nei 70-ies autoriaus per gyvenimą parašytų knygų. Susitikimų metu S. Paltanavičius kalbėjosi su vaikais įvairiomis su gamta susijusiomis temomis, apie tai, ką jie pastebi kasdien eidami į mokyklą ir namo, ką žino apie miško gyventojus, taip pat pasidalijo istorijomis apie savo vaikystę, kada pradėjo rašyti ir net kiek kainavo jo pirmoji, nors ir kukliausia, bet iki šiol pati brangiausia knyga. Kiekvieno susitikimo metu autorius skaitė įvairių ištraukų iš savo sukurtų knygų. Po šių susitikimų kiekvienas vaikas išėjo išgirdęs ir sužinojęs kažką naujo.

Spalio mėnesį Kauno rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje ir 3 jos padaliniuose – Vandžiogalos, Domeikavos ir Neveronių bibliotekose – lankėsi žymus gamtos fotografas ir ornitologas Marius Čepulis, kurio fotoklajones stebi jau daugiau nei 73 tūkst. sekėjų, taip pat kalbėjęs apie „Lietuvos gamtą pro objektyvą“. Dviejų knygų – „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“ suaugusiesiems ir interaktyvios knygos „Visa tiesa apie gyvūnus“ vaikams – autorius moksleiviams išsamiai ir šmaikščiai papasakojo apie gamtos fotografo kasdienybės užkulisius, kiek laiko trunka padaryti iš pirmo žvilgsnio nesudėtingą, tačiau ypatingą kadrą, kas svarbiausia, norint būti gamtos fotografu, kokios įrangos reikia, norint fotografuoti skirtingų rūšių gyvūnus, kuo reikėtų „pasivepinti“, norint iš arti nufotografuoti elnią ir kokio žvėries miške reikėtų saugotis labiausiai. Žodžio kišenėje neieškantis pašnekovas vaikams prisipažino, jog kartais „ypatingo kadro“ tenka laukti keliolika valandų, tad tūnodamas pasaloje laimėjo visus populiariausių žaidimų telefone lygius, tačiau dabar laiką leidžia skaitydamas ir kaupdamas reikalingas žinias, kurių reikia ne tik fotografijoje, bet ir kiekvienoje veikloje. Fotografo užfiksuoti kadrai skaidrėse ir šmaikščiai papasakotos jų atsiradimo istorijos nepaliko abejingo nei vieno renginių dalyvio. Kiekvienas iš susitikimo su Mariumi Čepuliu išėjo su šypsena ir ilgai įsitvirtinusiomis žiniomis.

Balandžio ir spalio mėnesiais Zapyškyje bei Karmėlavoje lankėsi mokytoja Rita Pauliukaitienė, atskleidusi vieną iš projekto dalių – „Uždegantys žmonės“ – ir paskaičiusi dvi paskaitas apie iškilią, nors ir ne taip gerai plačiojoje visuomenėje žinomą lietuvių giminę Krikščiūnus iš Ašmintos. Mokytoja R. Pauliukaitienė paruoštomis skaidrėmis atskleidė penkių giminės atstovų istorijas ir jų gyvenimo aplinkybes. Visiems susirinkusiesiems buvo įdomu sužinoti, kad vienas iš keturių brolių – Antanas Krikščiūnas – buvo Lietuvos kariuomenės topografijos skyriaus viršininkas, Juozas Krikščiūnas – Kauno apygardos prokuroras, o Matas Krikščiūnas – vienos iš to meto prestižiškiausių gimnazijų – Aušros gimnazijos – direktorius. Dar vienas sūnus – Jurgis Krikščiūnas – net du kartus yra buvęs Lietuvos žemės ūkio ministras, o jo sūnus Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas – Dainavos apygardos partizanų štabo ryšių skyriaus viršininkas. Moksleiviai susidomėję klausėsi šios netradicinės paskaitos, pateikė ne tik su šia konkrečia tema, bet ir to meto laikotarpiu, susijusių klausimų.

Lapkritį įvyko jau paskutinis projekto renginys – viešojoje bibliotekoje svečiavosi ir savo paveikslėlių knygą „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ pristatė Monika Vaicenavičienė. Gražiausia pripažintos 2018-ųjų metų knygos, kuri taip pat atspindi temą „Uždegantys žmonės“, autorė Garliavos moksleiviams papasakojo daug įdomių faktų apie Joną Basanavičių, pateiktose skaidrėse vaikai galėjo matyti ne tik žaismingas ir meniškas pačios autorės iliustracijas, bet ir to meto nuotraukas. Susitikimo metu moksleiviai sužinojo, iš kur kilusi Basanavičių pavardė, ką reiškia žodžiai daraktorius ir lietuvninkas, kaip J. Basanavičius susipažino su savo žmona ir kokiuose kraštuose yra gyvenęs. Įtraukiantis M. Vaicenavičienės pasakojimas sudomino visus susirinkusiuosius, nes svarbūs ir reikšmingi faktai buvo perteikti šiltai ir įdomiai. Ypatingai sužavėjo jaukios pasaulyje jau daug apdovanojimų už savo kūrybą pelniusios dailininkės iliustracijos, kurios kiekvienai pasakojimo detalei suteikė šilumos, ne viena jų privertė ir šyptelėti.

Įgyvendinant Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektą „Iš ko susideda Lietuva?“ 22 susitikimuose su lietuvių kūrėjais viešojoje bibliotekoje Garliavoje ir jos filialuose – Domeikavoje, Ežerėlyje, Zapyškyje, Piliuonoje, Raudondvaryje, Vilkijoje, Babtuose, Karmėlavoje, Ringauduose, Ramučiuose, Neveronyse, Vandžiogaloje bei Šlienavoje dalyvavo apie 1500 Kauno rajono moksleivių. Šiuo projektu buvo tikimasi padėti Kauno rajono vaikams ir jaunimui, ypač gyvenantiems nuo centrų nutolusiose vietovėse, labiau priartėti ir geriau susipažinti su Lietuvai svarbiais įvykiais ir žmonėmis per aktualią, populiarią bei vertingą literatūrą vaikams ir paaugliams. Kauno rajono biblioteka labai džiaugiasi šiuo įgyvendintu projektu, dėkoja jį rėmusiai Lietuvos Kultūros tarybai, mokytojai Ritai Pauliukaitienei, neatlygintinai paskaičiusiai 2 paskaitas, bei Labdaros ir paramos fondui „Švieskime vaikus“, parėmusiam projektą fondo leidžiamomis knygomis, kuriomis buvo apdovanoti aktyviausi ir sumaniausi susitikimų dalyviai.

Projekto „Iš ko susideda Lietuva?“ metu per kultūros prizmę vaikai ir paaugliai įgavo daug naujų žinių apie savo šalį, jos aplinką, žmones, įvykius, gamtą, mitologiją, susipažino ir bendravo su jaunimui kuriančiais lietuvių autoriais, klausėsi jų gyvenimo ir kūrybos sėkmių bei nesėkmių  istorijų, uždavinėjo aktualius juos dominančius klausimus. Apibendrinant viso projekto rezultatus drąsiai galima teigti, kad Kauno rajono vaikai, net ir neturėdami kitų galimybių „pasisemti kultūros“, dalyvaudami šiame projekte galėjo pasijusti gyvos Lietuvos kultūros dalimi ir savo vertybių skalėje tarsi nejučia užfiksuoti aiškesnį suvokimą, kas iš tikrųjų yra Lietuva ir iš ko ji „susideda“, o juk toks ir buvo šio projekto tikslas.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos

vyr. bibliotekininkė Šarūnė Baltrušaitienė

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

•