90-ąjį gimtadienį pasitiko su nauja knyga

Ilgametis Jonavos viešosios bibliotekos skaitytojas Mykolas Kručas, energija, aktyvia veikla ir troškimu kurti lenkia daugelį jaunų žmonių. Savo 90-ojo gimtadienio išvakarėse, šis žmogus parengė ir išleido dokumentinę apybraižą „Giminės takais“, atspindinčią Kručų giminės gyvenimo istoriją nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Tai jau penkta šio garbaus amžiaus autoriaus knyga. „Ši mano knyga – ne grožinė literatūra ir ne beletristika. Ji paremta archyvuose surasta medžiaga, mano paties prisiminimais apie gimtąjį Mackonių kaimą Panevėžio rajone ir ten gyvenusius žmones, kuriuos teko pažinti, mano gentainių ir artimųjų pasakojimais“, – laikydamas rankose naują leidinį, pasakoja M. Kručas.

Aktyvus Jonavos viešosios bibliotekos skaitytojas bei senjorų klubo „Polėkis“ narys į klubo susitikimus atkeliauja kartu su jau taip pat senjore savo dukra Alma. Paskutinysis klubo susitikimas buvo skirtas būtent Mykolui. Gausus būrys senjorų sveikino jį ne tik eilėraščiais, bet ir muzikiniais intarpais, kuriuos atliko liaudiškos muzikos kapela „Lankesa“.

 „Nuo mažens mėgau skaityti, bet bėda – kaime bibliotekų nebuvo, tai skaitydavau visa, kas pakliūdavo į rankas: laikraščius, senus kalendorius, knygeles. Labai patiko eiliuoti kūriniai, tad kai kuriuos išmokdavau deklamuoti. Mėginau net piešti, bet nebuvo, kas pamoko, tai ir numojau ranka į savo teplionę. O eiliuoti sekdavosi visai neblogai – kurdavau sveikinimus įvairių švenčių proga, piršliui paprašius, ant popieriaus suguldydavau smagią kalbą. Jaunystės metais jaunimo vakarėliuose deklamuodavau išmoktas eiles, sukūręs kupletus, dainuodavau pritardamas armonika. O kai išėjau pensiją ir apsigyvenau Upninkuose, atsidėjau rimtesnei kūrybai. Imu pieštuką, sėdu prie stalo ir savo mintis guldau į eiles. Jose, tose strofose, esu aš visas – mano siela ir kūnas, mano nuomonė ir įvairių reiškinių vertinimas“, – apie save pasakoja Mykolas.

Jonavos viešoji biblioteka nori pasidžiaugti tokiu šviesiu žmogumi, autoritetu ir pavyzdžiu tiek jaunam, tiek vyresnio amžiaus žmogui. Tai unikali ir ypatinga asmenybė. Dalijamės akimirkos iš šventės bibliotekoje ir pristatome vieną iš M. Kručo kūrybos eilėraščių:

Mykolas KRUČAS          

GYVENIMO MAŽMOŽIAI

Iš mažmožių kyla svarbūs dalykai,

Mokėk naudotis – gyvensi ne dykai.

Dažnas paklausia: „Garbus seneli,

Kaip tu suradęs teisingą kelią?

Kaip reik išmokti ilgai gyventi,

Iš kur sveikatos tos pasisemti?“

Tėviškės gamta taip surėdyta,

Nereik ieškoti, ko nematyta,

Ko žmogui reikia, mes viską turim,

Savą brokuojam, į svetur žiūrim.

Ilgai gyventi kiekvienam duota,

Tik išnaudokim gamtos aruodą.

Basi po rasą kai mes bėgiojom,

Kas yra sloga, dar nežinojom.

Nepirkom vaistų nei vitaminų,

Valgėm, ką patys sau užauginom.

Lašinius kirtom, kumpį ir sviestą.

Nuo sunkaus darbo nebuvo riesta.

Kasdien daržovės, švari gamta supa,

Dainos ir šokiai – pakelia ūpą.

Kai žmogus būna geros sveikatos,

Pamerginėti randas akvatos.

Kuri didžiuojas – tavęs negirdi,

Reikia surasti kelią į širdį.

Kartais tas kelias – klaidus, vingiuotas

(Jeigu nė karto dar nevažiuotas).

Kas to nežino, tegul sau stena.

Tie, kurie myli, ilgiau gyvena.

Pavydas, pyktis ardo sveikatą,

Piktos marmūzės niekas nematė.

Tekdavo kartais duot kvailiui kelią,

– Tegul suranda pats savo galą.

Rodos, jau visos paslaptys mano. Jei kam patinka, tegu gyvena.

• 

• 

• 

•