Lapkričio 20 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta istoriko medievisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Rimvydo Petrausko knyga „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“, apimanti 16 tekstų apie Lietuvos didikų gimines. Į knygos pristatymą atėjo ne tik istorijos specialistai, bet ir kiti aktyvūs Kauno rajono bendruomenės žmonės, besidomintys LDK istorija.

Knygoje pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. Kiekvienas skyrius – tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas. Du pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo pasirinktos aprašomos giminės, atsispindi ir knygos pavadinime: galia ir tradicija.

Didikai dominavo Lietuvoje iki naujųjų laikų: ėjo aukščiausias pareigas, atstovavo valdovui vietos visuomenėje ir užsienyje, steigė bažnyčias ir miestelius, užsakinėjo meno kūrinius, kai kada ir patys kurdavo. Jie išsiskyrė visose istorinio laiko dimensijose: apie šlovingą praeitį bylojo aukšta kilmė, dabartyje saistė luomo vertos garbingos elgsenos, gyvensenos principai, į ateitį krypo ilgalaikio bažnytinio ir pasaulietinio atminimo, pripažinimo lūkesčiai. Didiko realybė pirmiausia buvo giminės realybė – individualus gyvenimas tarp tėvų palikimo ir palikuonių paveldo. Giminių istorijoje vis svarbesnis darėsi pasakojimas apie giminės praeitį – genealogija, surašyta kronikose, pavaizduota paveiksluose, schemose ar jungtiniuose herbuose. Taip pat vis svarbesnę vietą giminių (tuo pačiu ir kiekvieno giminės nario) gyvenime užėmė giminės tęstinumo, istorijos klausimas. Ieškota genealoginių ryšių: surašytų kronikose, pavaizduotų paveiksluose, schemose ar jungtiniuose herbuose. Būtent dėl šių priežasčių knygoje nėra aprašyta vėlesniais amžiais iškilusi Oginskių giminė. Knygos autorius savo darbuose tyrinėja XIII-XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir politinę istoriją, todėl atrinkdamas gimines dėmesį kreipė į viduramžišką jų kilmę (ypač XIV – XV a.).

Istoriniame pasakojime apie kiekvieną giminę iš skirtingų perspektyvų atsikartoja tie patys tapsmo – iškilimo – atminimo chronologiniai tarpsniai. Pagrindinės temos – politinė ir visuomeninė galia ir ją įprasminanti atmintis. Kilmingos giminės savivoka reikšdavosi visų pirma per tradiciją – kilmę ir priklausymą „namams“, suprantamiems tiek kaip tėvonijų visuma, tiek kaip žmonių – gyvų ir mirusių giminaičių – bendrija.

Pristatymo pabaigoje Viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė visų renginio dalyvių vardu negailėjo gražių ir pagiriančių žodžių autoriui už skaitytojui suteiktą galimybę patyrinėti LDK kitu kampu. Tad po informatyvaus, atviro ir nuoširdaus susitikimo su Kauno rajono bendruomenei bei knygos pristatymo, prie autoriaus nusidriekė ilga eilė renginio dalyvių, norinčių įsigyti R. Petrausko knygą su paties autoriaus autografu.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė R. Vasauskaitė