Tautosakos paveldo dirbtuvės „Šimtmetis jonaviečių lūpomis“

Tautosakos paveldo dirbtuvės „Šimtmetis jonaviečių lūpomis“

Rugsėjo 21-23 dienomis įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose vyko kasmetinės Europos paveldo dienos. Minint ypač svarbią Lietuvai datą – atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį – nuo šios temos nenutolo ir Europos paveldo dienų renginys, vykęs Jonavos Viešojoje bibliotekoje. Biblioteka kvietė jonaviečius pažinti gimtojo miesto šimtmečio paveldą, kuris kūrė Jonavos tapatumą.
„Šimtmetis jonaviečių lūpomis“ taip vadinosi Knygų terasoje vykusios tautosakos paveldo dirbtuvės. Jonaviečių vartojamas folkloras – tai savitas Lietuvos šimtmečio istorinis pasakojimas. Tautosakos žanrai, tai būdas atsiminti tėvų ir senelių praeitį. Buvo primintos Jonavos krašto patarlės, priežodžiai, mįslės, pajuokavimai, palyginimai vartoti prieš šimtą metų ir dabar. Juk tai ir ragina daryti Europos paveldo metų tema „Atraskime Šimtmečio paveldą“.
Į dirbtuves susirinko gausus būrys moksleivių bei bibliotekos skaitytojų. Renginio nuotaiką kūrė lopšelio–darželio „Žilvitis“ folkloro ansamblio „Malūnėlis“ atlikėjai. Po pasirodymo žiūrovai mažuosius dainininkus palydėjo su šypsena ir aplodismentais.
Edukacinį užsiėmimą energingai ir įdomiai vedė etnologė, humanitarinių mokslų daktarė, lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžytė. Trumpai supažindinusi su Jonavos krašto smulkiosios tautosakos formomis ir jų kaita šimto metų laikotarpyje, dirbtuvių vadovė pasiūlė čia pat patiems sukurti tautosaką. Iš pradžių moksleiviams buvo pavesta užduotis perkurti patarles, t.y. sukurti savąsias antros dalies versijas. „Paukštį pažinsi iš plunksnų, o žmogų iš facebook’o“,- juokavo vienas iš moksleivių. Nuotaikingai nusiteikę gimnazistai sukūrė per šešiasdešimt skirtingų patarlių versijų, kurios buvo itin gerai įvertintos etnologės G. Kadžytės.
Vėliau dirbtuvėse kurti palyginimai apie šiuolaikinės aplinkos objektus ir reiškinius. Čia dalyviams taip pat nepritrūko idėjų. „Bukas, kaip bambukas“,- šaukė gimnazistas, „Pigu, kaip prie lito“,-atsiliepė kitas.
Taip smagiai nusiteikę dalyviai gavo paskutinę užduotį – sukurti šiuolaikines mįsles. Vieną geriausiai įvertintų – „Nevalgomas obuolys, kurio visi nori. Kas?“. Šiuolaikiniam jaunimui ši mįslė itin paprasta.
Kaip žinia, Jonavos krašte įdomūs vietovardžiai – Londonas, Paryžius, Venecija, Konceptas, ir t.t. Jų kilmė ir amžius dirbtuvių metu buvo aptarti. Vystant šią temą mokiniams užduotas namų darbas – sukurti trumpą sakmę apie vieną ar kelis Jonavos rajono vietovardžius.
Šių tautosakos paveldo dirbtuvių tikslas buvo sukurti šiuolaikinių realijų vaizdinius. T.y. sukurti šiuolaikinį Jonavos krašto kultūrinį paveldą. Tai pavyko su kaupu. Apibendrinus visą informaciją, jau netrukus bus sudarytas mūsų miesto smulkiosios tautosakos rinkinys, kuris keliaus į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvą. Taip pat jį bus galima rasti Jonavos rajono bibliotekose ir mokyklose.
Kultūros paveldas formuoja mūsų tapatybę ir veikia kasdienį gyvenimą. Paveldas – tai ne tik literatūra, menas ir įvairūs daiktai, bet ir amatai, kurių išmokome iš savo protėvių, pasakos, kurias sekame savo vaikams, maistas, kuriuo gardžiuojamės geroje draugijoje, ir filmai, kuriuose atpažįstame save.

Ieva Stučinskaitė