Profesinė kelionė po Pabaltijo bibliotekas. E. Grigaitės įspūdžiai
Keliauti autobusu į Latviją ir Estiją? Su puikia kompanija? – kas galėtų tam pasakyti „NE“? Tokiomis mintimis dar 2015 m. spalio mėnesį gyvenome aš (Eglė Grigaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka) ir Alma Masevičienė (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) rengdamos paraišką projektui „Jaunųjų bibliotekos specialistų gerosios patirties manai Pabaltyje“. Jau treti metai iš eilės mudvi Lietuvos bibliotekininkų draugijos Jaunųjų specialistų sekcijos vardu organizuojame kvalifikacijos tobulinimo renginius jauniesiems bibliotekų specialistams Lietuvoje, kadangi iki šiol nieko specifinio šiai grupei nebuvo. 2014 m. rengėme 3 dienų kompetencijų ugdymo stovyklą Pakretuonėje (Švenčionių raj.), 2015 m. – tarptautinį diskusijų forumą Šventojoje, o šiemet – keliavome po Latvijos ir Estijos bibliotekas. Penkios dienos įspūdžių ir nuostabaus laiko kartu – taip galėčiau apibūdinti šių metų profesinę kelionę. Ar pavargau? Tikrai taip… Ar važiuočiau dar kartą? Be abejonės! Bet apie viską nuo pradžių.
Birželio 6 – 10 dienomis įgyvendinant projektą „Jaunųjų bibliotekos specialistų gerosios patirties mainai Pabaltyje“ į kelionę maršrutu Vilnius-Ryga-Sigulda-Valmiera-Pernu-Talinas-Tartu-Preili-Zarasai-Vilnius leidosi 18 jaunų, linksmų, entuziastingų Lietuvos bibliotekininkų draugijos narių. Kvietėme visos Lietuvos mastu, tad dalyviai buvo iš skirtingų bibliotekų: nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų, akademinių ir specialiosios. Organizaciniai aspektai pareikalavo nemažai pastangų, nes kelionės maršrutą pasirinkome „aktyvų“ – norėjome pamatyti kuo daugiau. Suderinti susitikimus užsienio šalių bibliotekose jau prasidėjus vasarai – tikras iššūkis, tačiau, mano nuomone, susitvarkėme labai neblogai.
Pirmoji kelionės diena – nedrąsiausia ir tyliausia: reikia susipažinti ir priprasti, nes dauguma jaunuolių matė vienas kitą pirmą kartą. Riedėdami pirmąsias valandas iki Rygos susipažinome, diskutavome ir kūrėme jaukią atmosferą.
Pirma stotelė – Latvijos nacionalinė biblioteka – nuostabus pastatas ant upės kranto. Biblioteka sužavėjo dydžiu, moderniomis erdvėmis. Vyrauja veidrodžiai, stiklas, metalo konstrukcijos, daug didelių, atvirų erdvių. Ar gali pasirodyti šalta ir nejauku? Gali. Bet aš esu tokio stiliaus gerbėja, tad man labai patiko. Bibliotekoje susitikome su Latvijos bibliotekininkų draugijos nariais ir jos pirmininke Kristine Paberza. Žinoma, nedrąsu iš karto diskutuoti angliškai su nepažįstamais žmonėmis, ypač, kai pastarieji, atrodo, dėsto mintis lyg gimtąja kalba. Tačiau ši kelionė tuo ir naudinga – reikėjo būti drąsiems ir „perlipti per save“.
Padiskutavę apie bibliotekų atstovavimo patirtis, pasidalinę patarimais išvykome į trumpą ekskursiją po Rygos senamiestį. Oras pasitaikė labai geras, o ir gidas – vaikščiojanti enciklopedija. Po ekskursijos susėdome bendrai vakarienei. Kiekviena kelionės nakvynė buvo numatyta viešbutyje, tačiau jaukiai įsikurti nebuvo laiko – 8 ryte vėl. pajudėdavome kito savo kelionės taško link.
Antrąją dieną lankėmės Siguldos miesto bibliotekoje, kur pasitikusios darbuotojos ir vadovė skyrė laiko priėmimui bibliotekos nedarbo valandomis. Biblioteka – nedidelė, jauki, mėgstama miestelėnų. Maloniai nustebino tai, kad šioje bibliotekoje (kaip ir kitose Latvijos bibliotekose) itin populiarios lietuvių autorių Vytauto V. Landsbergio, Kęstučio Kasparavičiaus, Jurgos Sakalauskaitės knygos vaikams verstos į latvių kalbą. Bibliotekininkės papasakojo miesto simbolio – lazdos – istoriją ir palydėjo mus į ekskursiją po vieną iš Siguldos pilių. Kadangi istorija nėra mano stiprioji pusė, tad labiau žavėjausi bendru vaizdu, nei detalėmis, kurios mena tam tikrus istorinius įvykius.
Tą pačią dieną aplankyta Valmieros miesto biblioteka jungia viešąją ir akademinę bibliotekas po vienu stogu – tai itin patogu lankytojams, taupomi kaštai. Ten praleidome linksmiausią popietę per visas penkias dienas. Jaunieji bibliotekos savanoriai pasitiko mus pasisveikindami ir prisistatydami lietuvių kalba, leido išbandyti žaidimų konsolę „Xbox“, virtualios realybės akinius. Pastaruosius išbandė drąsiausi – užsidėję juos „atsidūrė“ amerikietiškuose kalneliuose. Kiekvienas „ai“ ir „oi, krentu“ atnešdavo didelę juoko bangą stebėtojams. Taip „skaniai“ nesijuokiau jau seniai. Šioje bibliotekoje pasijautėme labai laukti ir ypatingai sutikti.
Trečiąją dieną vykome į Pernu mokyklos biblioteką. Ten mus pasitiko labai šauni bibliotekos vedėja, kuri išsiskiria savo ilgais juodais plaukais, nesuskaičiuojamu kiekiu auskarų ir tatuiruočių. Mūsų akiai neįprasta, bet „apie knygą nesprendžiame iš viršelio“.
Negaišdami vykome į Taliną, kur Talino centrinėje bibliotekoje padiskutavome apie elektroninės knygos reikšmę bibliotekai, siūlomus elektroninių knygų katalogus, palyginome šalių patirtis. Visiems buvo įdomu tai, kad biblioteka turi autobusą – mobiliąją biblioteką, kuris nustatytomis dienomis vyksta tam tikru maršrutu, stoja numatytose stotelėse. Vartotojas gali pasiimti užsisakytas knygas, grąžinti paimtas.
Kita stotelė – Estijos nacionalinė biblioteka – man sukėlė dvejopus jausmus: pastatas, tarsi dolomitinė pilis, išskirtinis, įdomus, tačiau, vienok, labai tamsus ir nejaukus. Šešiuose aukštuose talpinama daugybė erdvių, skirtingų „kambarių“, tačiau daugelis jų vizito metu buvo visai tušti. Apeiti pagrindines erdves reikėjo nemažai laiko ir pastangų, visi po aktyvios dienos vos vilkome kojas. Čia susitikome ir su Estijos jaunųjų specialistų klubo ir Estijos bibliotekininkų draugijos nariais. Užvirė labai įdomi diskusija bibliotekų ir verslo sektoriaus partnerystės tema. Ar partnerystė gali būti nepatogi? Socialiai nepriimtina? Kaip pritraukti verslo partnerius kai manai, kad nieko negali pasiūlyti mainais? – dalijomės atsakymais ir patarimais. Vėliau, sukaupėme paskutines jėgas ir šiek tiek susipažinome su Talino senamiesčiu. Tiesa, miestas mus pasitiko lietumi ir vėju, tačiau vakarop leido pasigrožėti.
Ketvirtąją dieną praleidome Tartu mieste. Nuostabiai kompaktiškas, spalvingas, nedidelis miestas mane sužavėjo (priešingai nei Talinas). Lankėmės Tartu universiteto bibliotekoje, kuri vasarą ketina atsinaujinti. Tai nebuvo kažkuo išskirtinė biblioteka – tačiau jaunieji specialistai iš Lietuvos akademinių bibliotekų turėjo ką padiskutuoti su mus pasitikusia specialiste.
Vėliau, viename iš universiteto fakultetų susitikome su ką tik bibliotekininkystės (informacijos vadybos) studijas baigusia mergina, kuri tiesiog tryško entuziazmu kuo greičiau pradėti dirbti bibliotekoje. Pakalbėjome apie studijas, praktiką, galimybes įsidarbinti. Klausinėjome vieni kitų ir jaukiai kalbėjomės. Tai buvo pati šauniausia diskusija visos kelionės metu. Tiesa, šias studijas Tartu universitete baigė vos 4 studentai – populiarumo ši specialybė nesulaukia. Susitikimas įkvėpė abi puses – visgi dar yra jaunų žmonių, kurie nuoširdžiai nori dirbti bibliotekų sektoriuje ir padaryti jį patrauklesnį.
Paskutinę dieną laukė ilga kelionė namo aplankant Preili (Latvija) ir Zarasų rajono savivaldybės viešąsias bibliotekas. Nors laiko veiklų pažinimui nebuvo daug ir jautėmės labai pavargę, tačiau efektyviai išnaudojome kiekvieną minutę. Maloniai nudžiugino tai, kad Preili bibliotekai vadovauja labai jauna mergina, kuri puikiai tvarkosi.
Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka sudėliojo paskutinius kelionės akcentus – nereikia vykti į pasaulio kraštą norint pamatyti gražią, tvarkingą, paklausią biblioteką. Visai šalia, kaimynystėje, galime pasidžiaugti vienas kito pasiekimais, pasisemti idėjų, aptarti veiklas. Visų trijų šalių bibliotekų sistema labai panaši, veiklos ir infrastruktūra skiriasi nedaug, o ir mes tikrai turime kuo didžiuotis.
Per penkias dienas nuvažiavome daugiau nei 1300 km. Įspūdžių tiek, kad viskas susipainiojo, kur, ką ir kokioje bibliotekoje mačiau ar kalbėjau. Veiklos buvo intensyvios, tačiau visi liko patenkinti (bent jau taip sakė). Išsiskyrėme, kaip artimi kolegos, pažadėję dar kartą būtinai susitikti. Kelionė ir buvimas kartu leido vėl grįžti tam bendrystės jausmui, kai supranti, kad visur – tie patys iššūkiai, tie patys džiaugsmai. Bendravimas ir bendradarbiavimas leidžia jaustis reikalingu, reikšmingu, o dalijimasis – iššūkius padaro lengvesniais. Didžioji dalis keliautojų įvardijo, kad tikrai ras ką pritaikyti savo profesinėje veikloje ir mielai dalyvautų panašiose kvalifikacijos veiklose ateityje. Tai geriausias mūsų kelionės ir viso projekto įvertinimas.
Šis projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos. Projekto vadovė – Alma Masevičienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorės pavaduotoja.
Projektą iš dalies finansuoja:
Kelionės akimirkų video
Kelionės nuotraukos
Eglė Grigaitė
Vyresnioji metodininkė
Kauno apskrities viešoji biblioteka