Lapkričio 28 dieną Jonavos viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projekto „Išeivijos literatūra – mūsų bibliotekoje“ nuotolinis pokalbis su lietuvių rašytoja, poete Agne Žagrakalyte, gyvenančia Belgijos sostinėje Briuselyje. Renginį moderavo kritikė, literatūrologė, ilgametė kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“, leidžiamo Kaune, knygų apžvalgininkė, recenzentė Neringa Butnoriūtė.

Jau pokalbio pradžioje A. Žagrakalytė pasakė, kad iš tiesų nesijaučia gyvenanti emigracijoje – Lietuva jai lieka labai prieinama, į tėvynę ji dažnai sugrįžta, nuolat bendrauja su Briuselio lietuviais, jos vaikai lanko lietuvišką mokyklą. Mūsų šalies skaitytojams A. Žagrakalytė pažįstama ir kaip viduriniosios lietuvių poezijos kartos poetė, šiais metais išleidusi knygą „Štai:“, ir kaip istorinio romano „Eigulio duktė“ autorė.

A. Žagrakalytės eilėraščiuose dominuoja labai šiuolaikiškas, gerokai nuo Lietuvos poezijos tradicijos nutolstantis žmogus (postmodernus, suskilusios, fragmentuotos sąmonės) ir mūsų laikams labai būdingos ironiškos kalbėjimo intonacijos, įtvirtinančios poezijos kanone sarkazmą, groteską ir kitas literatūrines lietuvio akiai ir ausiai mažiau pažįstamas stiliaus figūras.

A. Žagrakalytės romanas „Eigulio dukra“, pasak pačios autorės, parašytas surinkus istorinę medžiagą iš tėvui bei seneliui priklausančių laikraščių, kuriuose A. Žagrakalytė rado gausybę įdomių faktų bei jų interpretacijų, kurias įpynė į kūrinio meninį pasakojimą. Apibendrintai sakant, „Eigulio duktė“ – tai šeimos saga, kuria siekta pagerbti savo giminės senuosius atstovus, be kurių nebūtų ir pačios romano autorės.

Pokalbio bibliotekoje metu paklausta apie bendrąsias lietuvių literatūros tendencijas, A. Žagrakalytė sakė, kad mums nėra ko nerimauti dėl neva skurdžios lietuvių autorių vaizduotės, atseit taip ir negimusios istorinio romano tradicijos ar tariamo literatūros uždarumo ir savimyliškai savimi pateenkintų autorių – tai mitai, kylantys iš vis dar gyvos ir lietuviams gana būdingos tendencijos plakti save ir jausti panieką patiems sau. Pasak A. Žagrakalytės, lietuvių literatūra yra turtinga gerų autorių ir kasmet parašoma tikrai gerų prozos, poezijos, eseistikos kūrinių – reikia tik netingėti domėtis ir ieškoti knygynuose ar bibliotekoje. Renginio pabaigoje Briuselyje gyvenanti kūrėja perskaitė trumpą ištrauką iš dabar rašomo romano.

Šis bibliotekoje vykęs renginys buvo jau trečiasis iš seminarų ciklo „Išeivijos literatūra – mūsų bibliotekoje“. Jonavoje neakivaizdžiai jau viešėjo Kanados lietuvių rašytojas Antanas Šileika ir Kipre gyvenanti eseistė Dalia Staponkutė. Renginių ciklą užbaigs artimiausiu metu įvyksiantis nuotolinis pokalbis su Norvegijoje įsikūrusia romaniste Rūta Mataityte, rašančia šiaurietiškai literatūrai būdingu stiliumi.

Ramūnas Čičelis