Baigėsi 2018-ieji – Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio metai, kurie visai Lietuvai buvo išties ypatingi ir svarbūs. Visi jie palydėti daugybės renginių ir švenčių. Nuo 2017-ųjų išradingi Jonavos rajono gyventojai, įmonės, organizacijos, ugdymo įstaigos skyrė ne vieną įdomų ir originalų renginį Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Jonavos viešoji biblioteka taip pat įsitraukė į įvairias veiklas.

Šiais laikais biblioteka jau ne tik žinių kaupimo centras ar knygų saugykla. Joje nuolat vyksta įvairi veikla – knygų pristatymai, susitikimai, kūrybinės dirbtuvės, filmų peržiūros, netradicinės pamokos. Šiuolaikinė biblioteka siekia tapti antrais namais žmogui, ji leidžia suprasti, kad kiekvienas lankytojas yra laukiamas.

Siekdama įprasminti šimtmečio šventę Jonavos viešoji biblioteka skatino domėtis Lietuvos valstybės kultūra, istorija, tradicijomis. Patraukliai pateikta informacija, renginiai skirti įvairaus amžiaus grupėms – štai kuo biblioteka gyveno bene dvejus metus.

Meilė Tėvynei neša laisvę

Biblioteka yra kultūros ir žinių lopšys, o bibliotekininkai yra tarsi mokytojai. Norint sudominti mažuosius lankytojus, reikia pateikti svarbią informaciją žaidimo forma. Tad tokį būdą ir pasirinko Vaikų literatūros skyriaus darbuotojos suplanavusios edukacines-kūrybines dirbtuves „Lietuva: domiuosi, kuriu, skaitau, žaidžiu“. Žaisdami įvairius žaidimus, laisva forma mažieji skaitytojai buvo supažindinti su Lietuvos valstybei svarbiausiomis datomis, tokiomis kaip: Lietuvos Nepriklausomybės diena, Valstybės diena, Lietuvos kariuomenės diena ir kitomis. Svarbiausia, ko buvo siekta, tai, kad vaikai į edukaciją pažvelgtų kitomis akimis ir suprastų, kad tai gali būti ne tik nuobodybė, bet šaunus ir žaismingas laisvalaikis. Pilietiškumo nestokojančios dirbtuvės su istorinėmis datomis supažindino daugiau negu pusantro šimto vaikų. Iš visų edukacijų Kariuomenės diena susilaukė didžiausio populiarumo. Šio renginio metu bibliotekoje lankėsi Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Vado grupės viešųjų ryšių karininkas kpt. Gintaras Striupaitis. Jis informatyviai, vaizdžiai ir įdomiai papasakojo apie Lietuvos kariuomenę bei atsakė į visus rūpimus klausimus. Renginio dalyviai virto tikrais mažaisiais kovotojais, jiems buvo leista pabūti karininko „kailyje“, pasimatuoti kariams įprastus atributus: šalmus, kuprines, liemenes. Tai jiems paliko neišdildomą įspūdį.

Kadangi jaunajai kartai gimusiai atkurtos nepriklausomybės laiku, itin svarbu prisiminti istoriją, bibliotekoje lankėsi Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus vadovas Arūnas Antanaitis, kuris miesto ir rajono moksleiviams įdomiai ir įtikinamai pasakojo apie egzotiškuosius išeivijos lietuvius. Paskaitoje lektorius žaismingai provokavo moksleivius pagalvoti „Kas yra tikras lietuvis?“. Vieni klausytojai sakė, kad tikras lietuvis turi būti patriotas, mylėti Tėvynę, kiti labiau akcentavo, kad lietuvis privalo mokėti lietuvių kalbą. A. Antanaitis teigė, kad lietuviai visame pasaulyje yra pirmiausiai tie, kurie domisi tautos praeitimi ir savo darbais siekia gražiai pasitikti artėjančią Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktį.

Knygnešiai – tai žmonės, kurie spausdintu lietuvišku žodžiu, o ne kardu kovojo už lietuvybę ir Lietuvos nepriklausomybę. „Knyga neša žinią, žinia neša meilę Tėvynei, meilė Tėvynei neša laisvę“ tokius žodžius išgirdo moksleiviai dalyvavę netradicinėje pamokoje, kurioje buvo rodomas filmas „Knygnešys“. Filmu stengtasi parodyti, kad knyga yra viena didžiausių absoliučios kultūros sudėtinių dalių. Pasak žurnalistės Dalios Teišerskytės, ji  padeda suprasti, kad kultūra – tai paprastumas, dvasingumas ir meilė, pagalba tam, kuris likimo ar istorijos valia atsidūrė ant žemesnio socialinio laiptelio. Knyga yra vedlys ir sargas, ir tas stebuklas, be kurio neatsiveria kito žmogaus tikėjimas, paslaugumas, tarnystė, be kurios nėra lygiaverčio bendravimo, vieno tikslo, vieno kelio ir vienos Tėvynės. Po filmo peržiūros vyko intensyvi diskusija apie Lietuvos Respublikos simboliką bei šalies istorijos vingius.

Atsipalaidavimui bibliotekos darbuotojos subūrė jonaviečius į jaukią žiemos popietę. Šiltai ratelyje susėdę svečiai klausėsi tradicinio lietuvių liaudies instrumento – kanklių – muzikos.  Muzika yra menas, bet kartais ji tarsi pagalbininkas kuriant kitokį „meną“. Ši kanklių muzika tapo puikiu įkvėpimu šventinėse kūrybinėse dirbtuvėse „Piname tautinę juostą“. Ji padėjo dalyviams įsijausti į tautiškumą. Puikūs darbai – tautinės juostos – vėliau buvo įteiktos pilietiškiausiems Jonavos viešosios bibliotekos lankytojams kaip knygų skirtukai.

Magiška kelionė per Lietuvą dar 2017 metais prasidėjo protų kovų „100 klausimų apie Lietuvą“ dalyviams. Tai bene didžiausias projektas, sukvietęs ne tik Jonavos miesto, bet ir rajono gyventojus pabūti drauge. Šiuo konkursu norėta priminti svarbiausius istorinius faktus, iškiliausias asmenybes, parodyti gražiausias Lietuvos vietas. Neapsieita ir be tradicijų, kultūrinio paveldo paminėjimo. Istorija gyva, jos niekas neužmiršo iki šiol ir nepamirš niekada. Viso pateikta 100 klausimų įvairiomis temomis: veiksmai ir kovos už nepriklausomybę, žmonės, mokslas, kultūra, menas, literatūra, sportas, pinigai ir kt. Šis bibliomūšis subūrė aštuonias Jonavos viešosios bibliotekos ir filialų komandas. Interaktyviu būdu („Skype“ seminarų pagalba) buvo surengta net 10 turų, kurie vyko 2017–2018 metais. Protų kovų nugalėtojais tapo Čičinų filialo komanda „Kraštiečiai“, kuriai atiteko pagrindinis prizas – ekskursija į Valdovų rūmus.

Šimtmečio dovanos Lietuvai

Bibliotekos savanorio Domanto Žukausko dėka Jonavos viešoji biblioteka prisijungė prie vyriausybės organizuoto projekto „Šimtmečio dovanos“. Būdamas dar dešimtoje klasėje,  septyniolikmetis Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos moksleivis pradėjo nemokamai vesti anglų kalbos pamokas bibliotekoje. Jo dovana Lietuvai – „laikas dalijantis savo žiniomis“. Už itin prasmingą savanorystę apdovanojimą jam įteikė pats Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Bibliotekos savanoris teigia esąs tikras patriotas, mylintis savo šalį ir niekada jos nepaliksiantis, tad jam vienas malonumas prisidėti prie gerų darbų. Pasitelkdamas naujausias technologijas, originalius, inovatyvius mokymo būdus, jis veda pamokas iki šiol. Savanorio rengiamos pamokos labai išpopuliarėjo suaugusiųjų tarpe ir šiais metas tapo viena populiariausių veiklų bibliotekoje, kurioje nuolat lankosi per 30 žmonių.

Viešosios bibliotekos ir filialų darbuotojos mažiesiems skaitytojams dovanojo džiaugsmo, juoko, žaidimų kupiną vasarą. Norėdamos įprasminti šimtmetį jos pasiryžo visą vasarą, kiekvieną trečiadienį, skaityti vaikams lietuviškas knygas. Birželio-rugpjūčio mėnesiais vyko akcija „Vasara su lietuviška knyga“. Šios akcijos pagrindinis tikslas netradiciškai ugdyti jaunąją kartą, pabrėžti lietuviškumą, tautines vertybes.  Tačiau, tai jokiu būdu nebuvo įprastas knygų skaitymas. Kiekvieno užsiėmimo metu buvo trumpai pristatomos tradicijos ar minimos svarbiausios metų šventės. Tai tapo ir savotiška švente vaikams. Pavyzdžiui, Valstybės dieną mažieji lankytojai skaitė „Pasaką apie karalių Mindaugą“, per miesto gimtadienį klausėsi legendų apie Joną ir Jonienę įkūrusius gimtąjį miestą, per kepurių dieną ieškojo „Nykštuko kepurėlės“, o kai galiausiai rado, patys sau pasigamino ne ką prastesnes. Kiekvieno susitikimo metu biblioteka virsdavo vaikų pasakų šalimi su visiems gerai pažįstamais personažais: Zuikiu, Piratu, Princu ir Princese, Meškiuku, Nykštuku, Pepe Ilgakojine, ir t.t. Smagiausia –  per 12 užsiėmimų, vykusių Jonavos viešosios bibliotekos Knygų terasoje, visi rytai buvo šilti ir saulėti! Į šią akciją įsitraukė Jonavos rajono darželiai, mokyklos, veiklos centrai, stovyklos. Tad biblioteka ne tik ugdė jaunuosius jonaviečius, bet ir subūrė Jonavos miesto ir  rajono bendruomenę kilniam tikslui – padovanoti dovaną Lietuvai. Akcija išplito kaip „virusas“ ir į kitus Jonavos viešosios bibliotekos filialus, tad bendromis jėgomis buvo suburta visa Jonavos miesto ir rajono bendruomenė! Bibliotekų darbuotojos, pasitelkusios fantaziją, stebino savo lankytojus, kviesdamos skaityti  knygą neįprastose vietose – bibliotekos kiemelyje, sodyboje ir net išvykus prie „Laimės žiburio“ Anykščiuose.

Bibliotekininkės nuoširdžiai pasistengė, kad vaikams skaitymas taptų ne prievolė, o šaunus laisvalaikio praleidimo būdas. Per visą vasarą buvo pritraukta 1770 dalyvių, perskaityta apie 200 lietuviškų knygų. Ši akcija „Šimtmečio dovanų“ kategorijoje „laikas bendrystei“ tapo dovana Lietuvai.

Šventė baigėsi, o kas lieka po jos?

Visus šiuos šventinius metus lydėjo ir kitos įdomybės. Buvo parengta spaudinių paroda „Lietuvos respublika 1918–1940 m.“.  Taip pat sukurta virtuali paroda „Prakalbinęs lietuviškai Homerą“, kurioje buvo pateikta Jeronimo Ralio biografija, pasidalinta jo publikacijomis, pristatomi verstų knygų leidimai. Vaizdžiai pristatytas J. Ralio atminimo įamžinimas.

Fotografijų akcija „Tau, Lietuva“ kvietė skaitytojus iš naujo pažvelgti į lietuvių autorių rašomas knygas. Lankytojai buvo raginami fotografuotis su lietuviškomis knygomis Jonavos miesto ir rajono bibliotekose. Išradingų skaitytojų dėka buvo sulaukta nemažai fotografijų, kurios kovojo dėl pagrindinio prizo. Iš gausybės nuotraukų socialinio tinklo „Facebook“ pagalba buvo išrinkta nugalėtoja, kuri laimėjo profesionalią fotosesiją studijoje „Ernestos žvilgsnis“.

Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos mokiniai sukakties proga bibliotekoje dalijosi savo piešinių paroda „Mano Lietuva“. Šie darbai taip pat papuošė Jonavos viešosios bibliotekos leidžiamo Kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ pirmąjį 2018 metų numerį, skirtą Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo metams. Tačiau biblioteka išleido ne tik šį leidinį, bet ir monografiją „Jonavos krašto savanoriai 1918–1920 m.“.

Vienas iš paskutiniųjų renginių šimtmečiui – tautosakos paveldo dirbtuvės „Šimtmetis jonaviečių lūpomis“, kurias vedė etnologė Gražina Kadžytė. Dirbtuvių metu buvo prisiminta smulkioji Jonavos krašto tautosaka. Po trumpo pristatymo dalyviai kūrė įprastoms patarlėms neįprastas pabaigas, šiuolaikinius palyginimus, mįsles. Visu šiuo darbu buvo siekta atspindėti šiuolaikinių realijų vaizdinius. Dirbtuvių rezultatai bus apibendrinti ir sudėti į Jonavos krašto smulkiosios tautosakos rinkinį, kuris keliaus į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvą, Jonavos rajono bibliotekas ir mokyklas.

Kaip teigė D. Teišerskytė: „Džiugu, kad vis didesnė krašto žmonių dalis supranta, kad kultūra – kaip žmogaus ir visuomenės produktas, jos formos ir sistemos, kurių buvimas leidžia kurti, perteikti ir panaudoti materialines vertybes – yra svarbiausias valstybės išskirtinumo būvis, prioritetas, kuriam nėra ir negali būti lygių.“

Dėl šių turiningų metų Jonavos viešosios bibliotekos populiarumas itin  išaugo. Gausiai registravosi nauji skaitytojai, renginiai sulaukė didelio susidomėjimo, bibliotekos Knygų terasoje visada rasime knygų, kuriomis dalijasi patys jonaviečiai, „Facebook“ platformoje sekėjų skaičius perkopė 2000. Žmonės nebijo ateiti, klausti, dalyvauti. Galima drąsiai teigti, kad novatoriška Jonavos viešoji biblioteka yra viena iš įstaigų lyderiaujančių Jonavos rajone kuriant kultūros lopšį, kuriame mielai supasi bibliotekos lankytojai.

[Show slideshow]