Sparčiai keičiantis socialiniam, kultūriniam, informaciniam modernios XXI amžiaus visuomenės raidos kontekstui, keičiasi ir bibliotekų vartotojų poreikiai, paslaugos, veiklos formos, o tuo pačiu ir reikalavimai bibliotekoms ir bibliotekininkams. Bendrame regiono kultūros lauke veikiant kultūros, švietimo įstaigoms, įvairioms visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms pastebimas skirtingų subjektų teikiamų paslaugų supanašėjimas, todėl iškyla bibliotekos identiteto ir jos vietos bendruomenės gyvenime problema. Ieškodama šios problemos sprendimo, biblioteka nuolat kelia sau, bibliotekos paslaugų vartotojams, partneriams, steigėjui daugybę klausimų: kas yra tikrasis bibliotekos paslaugų prieinamumas, kokia yra ir turėtų būti teritorinių padalinių infrastruktūra, kaip geriau suprasti bendruomenės poreikius ir kurti poveikį darančias paslaugas, kaip atnaujinti tradicines bibliotekos funkcijas skaitmeniniame amžiuje, kaip keisti dabartines struktūras ir veiklos būdus, kokiais būdais skatinti lyderystę, kurti paramos lyderiams sistemą, kaip kurti vartotojui draugišką aplinką (mokytis, kurti, bendrauti, dalytis patirtimi, kokybiškai leisti laisvalaikį ir pan.), kokios veiklos formos padėtų potencialiai veikti kartu su kitomis įstaigomis?
Diskutuoti rūpimais klausimais, išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įžvalgomis apie bibliotekos vietą ir reikšmę bendruomenėje Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu pakvietė savo socialinius partnerius – savivaldybės, vietos bendruomenių, rajono kultūros įstaigų, jaunimo, žiniasklaidos atstovus, politikus. Į bibliotekos kvietimą atsiliepė ir diskusijoje „Kartu mes kuriame ateitį“ dalyvavo Prienų rajono savivaldybės mero patarėja Jūratė Zailskienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė, Savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Virginija Naudžiūtė, Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Viktorija Bielevičienė, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktorė Ilona Balčiukynienė, Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Liuda Šeškuvienė, atviros jaunimo erdvės Prienuose „Jaunimo kampas“ vadovė Loreta Šaltienė, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos bibliotekininkė Danguolė Gribinienė, Prienų švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Danguolė Damijonaitytė, VšĮ Prienų ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Vaidotas Karvelis, laikraščio „Gyvenimas“ vyriausioji redaktorė Ramutė Šimukauskaitė, Prienų globos namų atstovė Irena Laukaitytė, skaitytojos Romualda Bartulienė, Dalia Ališauskienė, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė. Diskusijos moderatorė – Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Renata Pavlavičienė.
Pradėdama diskusiją, moderatorė Renata pakvietė diskusijos dalyvius kartu kurti Prienų krašto ateities bibliotekos projektą ir iškėlė probleminį klausimą – kaip efektyviai išnaudoti bibliotekos potencialą, galvojant apie krašto visuomenės mokymąsi, socialinę ekonominę gerovę, bibliotekos ir jos veiklos erdvę tarp kitų Prienų krašto įstaigų.
Visi diskusijos dalyviai išsakė nuomonę, kad Prienų Justino Marcinkevičiaus biblioteka yra atvira, aktyviai kultūros erdvėje veikianti organizacija. Tačiau sparčiai besikeičianti aplinka, informacijos srautai, gyventojų poreikių įvairovė diktuoja būtinybę nuolat atsinaujinti, atrasti naujų būdų pasiekti vartotojus, teikti jų poreikius ir lūkesčius atitinkančias paslaugas. Diskutuojant gimė daug konstruktyvių idėjų, kaip užtikrinti efektyvią bibliotekos veiklą ateityje. Iš viso diskusijos dalyviai pateikė daugiau kaip 50 konkrečių pasiūlymų bibliotekos veiklos plėtrai bei tobulinimui.
Visas partnerių išsakytas mintis ir pasiūlymus sąlyginai galima sugrupuoti į 6 temas:
1. Biblioteka vaikams ir jaunimui.
2. Bibliotekos renginiai, jų viešinimas, informacijos sklaida.
3. Vartotojų aptarnavimas ir bibliotekos aplinka.
4. Bendradarbiavimas.
5. Skaitmeninio raštingumo ugdymas. Skaitmeninės atskirties mažinimas.
6. Bibliotekų aprūpinimas.
Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo, skaitymo kultūros formavimo tema buvo ypatingai aktuali visiems diskusijos dalyviams, todėl apie tai buvo išsakyta daugiausiai minčių ir pasiūlyta idėjų. Visi pripažino bibliotekos svarbą kuriant ir įgyvendinant bibliotekoje formaliojo ugdymo turinį papildančias neformaliojo ugdymo programas, išsakė nuomonę, kad bibliotekoje būtinai turi atsirasti erdvė jaunimui – vyresniųjų klasių mokiniams ir gimnaziją jau baigusiems, bet Prienuose gyvenantiems, jaunuoliams, siūlė telkti bibliotekoje jaunimo lyderius, organizuoti renginius, kurie savo turiniu ir forma būtų patrauklūs jaunimui, sudarytų sąlygas atsiskleisti įvairiems jų gebėjimams, įkurti bibliotekoje gimnazistų skaitytojų klubą. Bibliotekai taip pat buvo pasiūlyta eiti į mokyklas, ten organizuoti pokalbius su jaunimu, užmegzti ryšius su Prienuose neseniai pradėjusia veikti VšĮ „Jaunimo kampas“. Diskusijoje dalyvavę švietimo įstaigų atstovai, teigiamai įvertinę bibliotekoje vykdomą edukacinę veiklą, išreiškė pageidavimą, kad biblioteka rengtų daugiau kultūros edukacijos programų, suderintų su bendrojo ugdymo mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros bendrosiomis programomis, būtų organizuojamos atviros pamokos bibliotekoje. Taip pat buvo pasiūlyta informaciją apie bibliotekoje vykstančius renginius vaikams ir jaunimui skelbti per e-dienynus, jaunimo susibūrimo vietose.
Kita didelė grupė diskusijoje skambėjusių pasisakymų, pasiūlymų ir idėjų – apie bibliotekos renginius, jų viešinimą. Bibliotekos partneriai išsakė nuomonę, kad ateityje biblioteka galėtų organizuoti daugiau renginių įvairioms socialinę atskirtį patiriančioms grupėms: skaitymai, įvairūs edukaciniai užsiėmimai neįgaliesiems, renginiai Prienų globos namuose, biblioterapijos užsiėmimai. Diskutuojant nuskambėjo pageidavimas, kad bibliotekoje vykstančių renginių metu būtų daugiau skaitymo. Visiems buvo labai svarbus renginių laikas, galimybė jį derinti su įvairiomis bibliotekos vartotojų grupėmis. Nors buvo išsakytas pageidavimas, kad skelbimai apie bibliotekoje vykstančius renginius būtų ryškesni, didesni, bet visi pripažino, kad bibliotekos renginiai yra reklamuojami pačiais įvairiausiais informacijos kanalais, bibliotekos veikla rajone yra matoma, žinoma, vertinama.
Kalbėdami apie bibliotekos paslaugų vartotojų aptarnavimą, bibliotekos aplinką, visi diskusijos dalyviai pabrėžė, kad bibliotekoje yra sutinkami bibliotekininkų šypsenų, malonus darbuotojų bendravimas didina motyvaciją lankytis bibliotekoje. Didinti motyvaciją skaityti diskusijos dalyviai siūlė įdomesniais, knygų išdavimo procesą pagyvinančiais žaidybiniais elementais: įvairiais į knygas įdedamais palinkėjimais, laiškeliais būsimam knygos skaitytojui ir pan. Diskusijoje dalyvavę bibliotekos skaitytojai atkreipė dėmesį, kad reikia pokalbių apie bibliotekos knygų skaitymo etiką: įvairius knygose paliekamus įrašus, grąžinamas bibliotekai nešvarias knygas ir pan. Bibliotekos partnerių nuomone, bibliotekoje reiktų daugiau savanorystės: nauji žmonės – naujos idėjos. Visi diskusijos dalyviai pastebėjo, kad mažiausiai bibliotekoje lankosi vidutinio amžiaus gyventojai, tačiau, jų nuomone, tai ne problema. Šio amžiaus žmonės augina vaikus, jų aktyvi darbinė veikla, todėl jie renkasi kitą prieigą prie informacijos, kitokį skaitymą – internetas, elektroninės knygos jiems yra greitesnis, mažiau laiko sąnaudų reikalaujantis būdas skaityti. Bet, anot diskusijoje dalyvavusios skaitytojos, kai užaugs vaikai, žmonės bus mažiau užimti, jie sugrįš į biblioteką, todėl tradicinės knygos tikrai neišstums skaitmeninė. Tam pritarė visi diskusijos dalyviai, tačiau bibliotekai pasiūlė paieškoti ir vidutinio darbingo amžiaus žmonėms priimtinų veiklų bei jiems priimtino laiko naudotis bibliotekos teikiamomis paslaugomis.
Kadangi diskusijoje dalyvavę bibliotekos parneriai labai įvairių sričių – švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, jaunimo, savivaldybės, politikų – atstovai, daug dėmesio buvo skirta pasidalinti nuomonėmis apie bendradarbiavimo galimybes. Visi pripažino, kad dabar vykstantis bibliotekos inicijuotas bendradarbiavimas yra rezultatyvus ir labai svarbus visiems – ir partneriams, ir krašto bendruomenei, todėl skatino jį toliau plėtoti bei ieškoti naujų partnerių tarp jaunimo, neįgaliųjų ir kitų organizacijų, vietos bendruomenių.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas rajone veikiančių kultūros įstaigų bendradarbiavimui, kadangi šiuo metu šios įstaigos daugiau konkuruoja, o ne bendradarbiauja. Gyventojų skaičiaus mažėjimas verčia „dalintis“ tais pačiai renginių lankytojais, todėl iškyla pavojus „persotinti“ vartotoją. Kaip pripažino diskusijos dalyviai – bendradarbiavimas – vienintelė išeitis, siekiant maksimalios naudos ir krašto kultūrinei, socialinei raidai, ir kiekvienam žmogui. Buvo pasiūlyta organizuoti bendrus kultūros įstaigų pasitarimus, ieškoti bendrų jungčių, įsivertinti ir plėtoti bendras stiprybes.
Visi diskusijos dalyviai pripažino, kad bibliotekos indėlis ugdant gyventojų skaitmeninį raštingumą, yra labai didelis. Ši bibliotekos veikla ir toliau turi būti viena iš prioritetinių, kadangi sparčiai į visas gyvenimo sritis besiveržiančios informacinės technologijos reikalauja nuolat atnaujinti jau turimus įgūdžius ir įgyti naujų gebėjimų. Biblioteka yra pati geriausia vieta nuolat ugdyti ir palaikyti reikiamo lygių aptarnaujamos bendruomenės skaitmeninį raštingumą, užtikrinti, kad skaitmeninė atskirtis mažėtų. Skaitytojai išsakė nuomonę, kad reikia daugiau informacijos apie bibliotekos teikiamas elektronines paslaugas, tokias kaip knygų rezervavimas, termino pratęsimas ir pan. Ypatingai šios informacijos trūksta vyresnio amžiaus skaitytojams, kurie rečiau naudojasi kompiuteriais, internetu ar kitomis IT priemonėmis. Bibliotekos lankytojų informavimas turėtų vykti nuolat, kiekvieno apsilankymo bibliotekoje metu, individualiai ar organizuojant mokymus grupėms.
Bibliotekos parneriai išsakė savo nuomonę ir dėl bibliotekų aprūpinimo. Jie teigė, kad būtina nuolat atnaujinti programinę įrangą bibliotekose, vyriausybės lygiu turėtų būti priimti sprendimai dėl didesnio lėšų skyrimo naujoms knygoms įsigyti, savivaldybė turėtų rasti galimybių skirti daugiau lėšų periodikos prenumeratai. Steigėjas taip pat turėtų rūpintis, kad bibliotekų aplinka būtų moderni, šiuolaikiška, patogi bendruomenei, t. y. būtina investuoti į pastatų ir patalpų remontą, prisimenant seną lietuvių patarlę: „Sutinka pagal rūbą, išlydi pagal protą“, arba, pasakius paprasčiau, į biblioteką turi būti malonu užeiti, o užėjus…. Tada jau viskas bibliotekininkų rankose.
Diskusija, kaip ir buvo suplanuota, tęsėsi pusantros valandos, po kurios moderatorė paprašė diskusijos dalyvių apibendrinti išsakytas mintis ir nupiešti Prienų rajono ateities bibliotekos vaizdą. Biblioteka, kurios reikės ateityje bendruomenei, tarsi darni mozaika susidėliojo iš tokių prasminių žodžių: moderni, atvira, mobili, įvairi, universali, motyvuojanti, skaitmeninė, su tradicine popierine knyga, bendruomenės traukos centras, sujungiantis visas socialines grupes, suremontuota, geriau finansuojama, reikalinga.
Diskusija bibliotekai buvo puikus egzaminas, kurio rezultatai parodė, kad bibliotekos bendruomenės vizija „Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka – universali, moderni, paveiki organizacija“ atitinka ir krašto bendruomenės, ir bibliotekos socialinių partnerių, ir steigėjo lūkesčius, o diskusijoje išsakytos mintys naujomis prasmėmis papildė ir praplėtė bibliotekos pasirinktas plėtros kryptis, motyvavo tolimesnėms diskusijoms, naujų jungčių paieškai, aukštesnio kokybinio lygio įsivertinimui bei bendrų stiprybių plėtrai.

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos metodininkė Dalia Bredelienė