Palydint 2021-uosius metus, Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pasitiktas informacinis-biografinis leidinys „Liorentų būtasis laikas“. Knygos pristatymo šventė vainikavo metus, skirtus pirmajai Lietuvos lakūnei ir parašiutininkei Antaninai Liorentaitei ir karo lakūnui, aviacijos pulkininkui leitenantui Jonui Liorentui atminti.

Renginio pradžioje susirinkusius svečius pasveikino ir po aviacijos pradininkų Liorentų biografijos vingius išraiškingu žodžiu nardė Žvirgždaičių bibliotekos Vaikų ir jaunimo klubo (vad. Asta Baubonienė) nariai, jie pristatė poetinę kompoziciją „Skrydis – didžiausias atpildas“.

Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė, rankose laikydama naująjį bibliotekos parengtą spaudinį, kalbėjo: „Tikiuosi, kad ši knyga bus dar vienas leidinys, reprezentuojantis mūsų krašto iškilius žmones“.

Knygos sudarytojos – bibliografė Ingrida Jonuškienė ir Aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė. Leidinio viršelyje mėlyname fone pavaizduotas būsimo paminklo Liorentams Žvirgždaičiuose maketas. Šakių krašto menininko Algimanto Vorevičiaus skulptūrinė kompozicija simbolizuoja paukštį-lėktuvą, kuris bando atsiplėšti nuo žemės. 

Siekiant paminėti ir įprasminti išskirtinių Lietuvai asmenybių atminimą, knygoje „Liorentų būtasis laikas“ rašoma apie pirmąją Lietuvoje moterį lakūnę ir parašiutininkę Antaniną Liorentaitę ir sudėtingą plk. ltn. Jono Liorento bei jo šeimos gyvenimą. Liorentai, nublokšti toli nuo gimtinės, iki mirties gyveno Čikagoje. Abu aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių įvairių organizacijų gyvenime. Pateikiama informacija ir apie kitus Liorentų šeimos narius.

Skaitytojų dėmesiui pateikiamas leidinys yra pagrįstas archyviniais dokumentais, kuriais pasidalino Vytauto Didžiojo karo muziejus, Vinco Kudirkos muziejus, Zanavykų muziejus. Brangių  atsiminimų kertes atvėrė ir senų šeimos albumų puslapius leido pasklaidyti A. Liorentaitės dukterėčia  Kunigunda  Bukantienė.

„Dažnai istorikai vardija asmenybėms suteiktus apdovanojimus. Kviesčiau skaitytojus žvelgti giliau: sužinoti, kaip mūsų jauni, drąsūs, išsilavinę savanoriai (tarp jų – broliai Petras ir Jonas Liorentai) dažnai įveikdavo žymiai gausesnes priešininkų pajėgas; kaip mūsų profesionalūs ir puikiai savo lietuviškos konstrukcijos lėktuvus ANBO-IV perpratę lakūnai (tarp jų – ir kapitonas Jonas Liorentas), 1934 m. žygio aplink Europą metu demonstruodami tik ką Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos pasiekimus aviacijoje, stebino senųjų Europos valstybių aviatorius ir vadovus; kaip mūsų Karo aviacijos vadovybė (įskaitant ir jau pulkininką leitenantą Joną Liorentą) racionaliai naudojo valstybės resursus savo aviacijai stiprinti. Vis labiau laisvėjančioms ir siekiančioms pripažinimo įvairiose srityse tuometinės Lietuvos merginoms ir moterims Antanina tapo sektinu pavyzdžiu. Įvaldyti tų laikų lėktuvus reikėjo ir profesinių žinių, ir didelio pasiryžimo. Tačiau Antaninai reikėjo naujų iššūkių – ji tapo ir pirmąja parašiutininke Lietuvoje“ – knygos pratarmėje rašo Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas dr. Remigijus Jankauskas.

Didžiuojamės krašto šviesuoliais, palikusiais ryškų pėdsaką šalies istorijos puslapiuose. Sunkumais grįstas jų gyvenimas – nacionalinio tapatumo išraiška, vainikuota dideliais pasiekimais aviacijoje, garsinant Lietuvą pasaulyje, talpina istorinę vertę, atskleidžia progresą, auką Tėvynės garbei.

Ingrida Jonuškienė

Šakių VB bibliografė