APIE AKISTATĄ SU PRAEITIMI IR MEILĘ KAIP BŪDĄ VISKĄ NUGALĖTI

Rugsėjo 12-osios vakarą aštuntą kartą Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje įteikta kasmetinė respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Premijos steigėjas – Jonavos rajono savivaldybės taryba, kurios narė, Švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo reikalų komiteto vadovė Vijolė Šadauskienė pirmoji pasveikino vakaro svečius. Šiemet jų tarpe – ne tik rašytojai, Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos mylėtojai, bet ir iš Suomijos atvykę menininkai Inna ir Michaelis Rogatchi, Izraelio valstybės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein.

„Grigorijus Kanovičius nešė su savimi visą žydų tautos istorijos svorį. Jo kūryboje atsispindėjo ne tik tragiška Lietuvos žydų praeitis, bet ir jų dvasia. Savo romanais, pjesėmis, poezija jis siekė sujungti kultūras, supindamas žydų tradicijas, lietuvišką buitį ir platesnę žmogiškąją patirtį,“ – sveikinimo kalboje mintimis dalijosi ambasadorė, – „įteikdami šį apdovanojimą Danutei Kalinauskaitei, pagerbiame ne tik jos literatūrinį indėlį, bet ir gilų ryšį su vertybėmis, kurios Kanovičiui buvo svarbiausios. Savo kūryboje ji fiksuoja žmogaus sielos sudėtingumą ir, kaip ir Kanovičius, meistriškai panaudoja savo talentą pasakodama apie žmogaus dvasios gelmes ir stiprybę.“

Pagarbos žmogui, įsiklausymo, supratimo ir tolerancijos akcentus savo sveikinimo kalbose pabrėžė, ko gero, visi svečiai. Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis kvietė į istoriją dažniau žvelgti per paprasto žmogaus prizmę, taip atrandant mus siejančius, o ne skiriančius bruožus. Muziejininkė, literatūros kūrinių vertinimo komisijos narė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė ne tik dalijosi šių metų konkurso įspūdžiais, bet ir perdavė komisijos primininko, kultūros istoriko, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docento Aurimo Švedo sveikinimą: „Vienas iš pamatinių klausimų, kuriuos privalo užduoti ir svarstyti istorikai skamba taip: Kaip mes tapome tuo, kuo esame šiandien? Danutė Kalinauskaitė kviečia mus užsiimti šia savistaba tuo pačiu perspėdama, kad akistatos su praeitimi nebūtinai yra maloni pramoga, o bandymai kurti ir išlaikyti jungtis tarp būtojo ir esamojo laiko reikalauja nuolatinių pastangų, empatijos, gebėjimo ne tik suprasti, bet ir atjausti, pagaliau – būti pasiruošus susitikimui su didžiąja nežinomybe.“

Rašytoja Danutė Kalinauskaitė šiais metais apdovanota už sodrų pasakojimą apie kelionę į praeitį ieškant savosios genties pėdsakų, už meistriškai sužaistą šachmatų partiją tarp užmaršties ir atminties, kurios metu gimstanti vieno žmogaus, šeimos, giminės istorija lyg veidrodis atspindi XIX ir XX a. Lietuvos visuomenės patirtis bei tų patirčių nulemtus savistabos bandymus. Tačiau svarbu paminėti ir tai, kad augantis konkurso dalyvių skaičius kelia vis didesnę intrigą. Šiais metais komisijos vertinimo protokole šalia nugalėtojos paskelbimo pridėta pastaba specialiai paminėti Rimanto Kmitos ir Povilo Vincento Jankūno knygą „Keliuonė“ už alternatyvų Šiaulių miesto istorijos pasakojimą, jautrų prisilietimą prie lietuviško komikso ištakų ir atminties išlaisvinimą per juoką. Konkurso organizatoriai gali tik džiaugtis, kad sulaukiama skirtingų darbų, tarp kurių – novatoriški pasakojimo pateikimo būdai ir savitas žvilgsnis į miestų, kuriuose gyvename istorijas.

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė, apdovanodama šių metų laureatę džiaugėsi, jog biblioteka tapo literatūros, kultūros ir bendruomenės židiniu, kuriame nuolat gimsta nauji sumanymai ir idėjos: šiais metais išleistas Grigorijui Kanovičiui skirtas pašto ženklas, atvirukų serija, mezgasi vis platesnis bendradarbiavimas su įvairiomis įstaigomis ir netgi užsienio šalių menininkais. Vieni iš jų – Inna ir Michaelis Rohgatchi, šventės metu įteikę bibliotekos direktorei unikalios, Grigorijaus Kanovičiaus atminimui skirtos parodos dokumentus. 25 unikalių piešinių ir spaudinių rinkinys, kurio autorių darbai priskiriami prestižinėms Suomijos, Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, JAV ir Izraelio meno kolekcijoms yra puikus skirtingų meno rūšių sintezės pavyzdys. Vienas Innos Rogatchi paveikslas vakaro metu iškeliavo ir į šių metų literatūrinės premijos nugalėtojos rankas.

 „Kai rašiau šitą knygą, galvojau kam aš visa tai darau, kas visa tai skaitys? Bet prasidėjo karas Ukrainoje ir šie klausimai man išnyko. Kai regi karo Ukrainoje vaizdus, pajunti, kad laiko klodai vienas ant kito užsiklojo, o ta praeitis niekur nedingo. Ji sugrįžo. Nors mes gyvenam išmaniųjų technologijų ir dirbtinio intelekto laikais, bet praeitis visada šalia. Kuo toliau, tuo labiau stebint tai, kas vyksta pasaulyje, ir kai viskas taip bjauriai ir negailestingai kartojasi, supranti, kad negali būti pilnavertės dabarties be praeities, nes ta dabartis bus kaip iškirpta iš popieriaus. O praeities negali būti be atminties, nors atmintis elgiasi visaip: ji ir balina, ir juodina, ir išdaigauja, nelygu kas atsimena,“ – susirinkusiems kalbėjo šių metų premijos laureatė Danutė Kalinauskaitė.

Bibliotekoje viešėjęs rašytojo sūnus Sergejus Kanovičius taip pat džiaugėsi tiek sėkmingai besitęsiančiu tėvo vardo premijos organizavimu, tiek į biblioteką atkeliavusia Suomijos menininkų dovana. Jo kalboje nuskambėję žodžiai apie namus svarbūs ir aktualūs įvairiose gyvenimo plotmėse. „Namai – ne tik slenkstis, lova. Tai – meilė. Žmonių, kaimynų, šeimos. Kai to neberandi, labai sunku atrasti tuos namus iš naujo. Aš manau, kad mano tėvui pavyko juos atrasti būtent meilėje, atminty ir tikėjime, kad taip, kaip buvo, nebus. Turi būti kitaip. Meilė gali nugalėti. Noriu, kad ir jūs tikėtumėt, kad meilė gali viską nugalėti,“ – kalbėjo S. Kanovičius. 

Vakaro pabaigoje bibliotekos Skaitykloje nuskambėjo styginių dueto „Duettissimo“ (smuikininkės Dalios Dėdinskaitės ir violončelininko Glebo Pyšniak) koncertas. Tačiau vieno pabaiga reiškia kito pradžią. Kol mūsuose gyvuos kuriantis žmogus, o jo talentas ras atgarsį kitų širdyse ir protuose, meilės kaip ginklo nugalėti sunkumus nepritrūks. Ji gali nuolat atsinaujinti ir stiprėti per norą pažinti, suprasti, atjausti. Per mūsų bendrystę. Per meistriškai sukurtą rašytojo sakinį.

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos

Kultūros projektų vadovė Kristina Adukaitė