Kai, ieškant informacijos, negalima pasikliauti informacinėmis technologijomis, visada praverčia laiko patikrinti bibliotekos ištekliai. Vienas tokių – Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) Kaunistikos skaitykloje saugoma kartoteka „Kauno regionas spaudoje (1845–1944 m.)“. Joje sukaupta informacija apie buvusias (Alytų, Lazdijus, Ukmergę) ir esamas Kauno regiono vietoves – Jonavą, Prienus, Birštoną, Šakius, Kudirkos Naumiestį, Vilkaviškį, Marijampolę, skelbta to laikotarpio spaudoje lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis (apie 40 tūkst. bibliografinių įrašų).

Prieškarinės lituanistinės literatūros saugojimas KAVB suteikė galimybę iš šių leidinių rinkti informaciją apie Kauną ir jo regioną (sovietmečiu priskirtas teritorinis regionas, kuriam biblioteka metodiškai vadovavo). Daugiausia medžiagos rasta 1918–1940 m. spaudoje. Nemažai žinių yra ir ankstesniuose lietuviškuose leidiniuose: „Tėvynės sargas“, „Viltis“, „Nedėldienio skaitymai“, „Šaltinis“ ir kt. Šių leidinių chronologinės ribos – 1900–1914 m.

Leidiniuose dominuoja lietuvių kalba, paskui – rusų ir vokiečių kalbos. Nors negausios, bet vertingos informacijos – apie Jonavos, Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių ir kt. vietovių buvusius dvarus, mokyklas, bažnyčias – randama serijiniuose leidiniuose rusų kalba «Памятная книжка Ковенской губернии» („Kauno gubernijos informacinė knyga“) ir «Памятная книжка Сувалкской губернии» („Suvalkų gubernijos informacinė knyga“). Juose aptikta XVI–XVIII a. dokumentų nuorašų, pvz. Mimainių ir Ruklos dvarų savininkų, to meto kaimų ir gyventojų sąrašai. Informacijos iš šių leidinių ribos – 1862–1914 m.

Informacija vokiečių kalba gaunama iš prieškariniame Kaune ėjusių vokiškų leidinių, kurie daugiausia rašydavo apie atskiruose Lietuvos rajonuose (Kybartuose, Garliavoje, Sudarge ir kt.) gyvenusius vokiečius. Pirmojo pasaulinio karo vokiška spauda pateikia duomenų apie to meto vokiečių okupaciją.

De visu peržiūrėta spauda ir aprašyta itin smulkių straipsnelių, skelbimų ar kt. informacijos ne tik apie rajonų centrus, pvz. Šakius, Alytų, bet ir kiekvieną kaimą. Didelė dalis vietovių jau išnykę, todėl aprašinėjant medžiagą apie kaimus, teko nustatinėti kiekvienos vietovės administracinę priklausomybę. Šiame darbe bibliografai vadovavosi dviem pagrindiniais šaltiniais – „Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys“ (Kaunas, 1925) ir „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas“ (Vilnius, 1976), taip pat kt. pagalbiniais leidiniais.

1989–1999 m. rengtos kartotekos bibliografiniai įrašai sudėti topografiniu ir teminiu principu. UDK naudota sisteminant informaciją apie atitinkamą miestą. Didesniuose UDK skyriuose naudotos dalykinės rubrikos. Informacija apie kaimus suklasifikuota topografiniu principu, t.y. vietovių abėcėlės seka. Kartotekoje atsispindi ir išnykusių vietovių pavadinimai su kai kuriais statistikos duomenimis. Svarbią reikšmę turi kaimų, dvarų ir viensėdžių, pakeitusių pavadinimus (dažniausiai juos sulietuvinus), nuorodos, pvz.: Užmiškės (buv. Zaliesio) viensėdis, Pavarnakės (buv. Varnuvkos) kaimas, Naujasodžio (buv. Novoderevnės) kaimas ir t.t.

Kartotekoje užfiksuotos informacijos peržiūrai patogu pasinaudoti suskaitmenintu kultūros paveldo portalu epaveldas.lt – virtualiai pasklaidyti daugumą bibliografiniuose įrašuose nurodytų leidinių.

Kartoteka „Kauno regionas spaudoje (1845–1944 m.)“ – išsamiausia ir vienintelė tokio pobūdžio informacija Lietuvos bibliotekose. Kviečiame ja naudotis!

Parengta pagal straipsnį Senoji kraštotyrinė bibliografija Kauno regiono bibliotekose / Viktoras Spitrys // Šiandien aktualu. – 1998, 1 pusm., p. 29–33.

KAVB Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupė

Tel. (8–37) 32 42 44

El. p. kaunistika@kvb.lt

K. Donelaičio g. 8, LT-44213 Kaunas