Bailey Keogh: „Įkvėpimas man – pasaulio suvokimas, kurį galiu perkelti ant drobės”

Bailey Keogh: „Įkvėpimas man – pasaulio suvokimas, kurį galiu perkelti ant drobės”

Rugsėjo pabaigoje Jonavos viešoji biblioteka sulaukė paskutinės projekto „Tarptautinė dailės rezidentūra“ dalyvės. Jungtinės Amerikos Valstijos – jos gimtinė, tačiau jau ketverius metus menininkė gyvena Vokietijoje. Kūrėjos dėmesio centre – istorijos, interneto kultūros, žmogiškųjų ryšių ir išnaudojančių jėgų visuomenėje sąveika per technologijas. Savo darbui medžiagą ji renka iš žmonių tarpusavio bendravimo internete apraiškų ir tiki, jog menas gali ne tik išryškinti visuomenėje egzistuojančias problemas, bet ir padėti jas išspręsti. Menininkė yra surengusi asmenines parodas Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Čekijoje ir JAV. Iki spalio vidurio ji gyvens čia, Jonavoje.

Susipažinkite – Bailey Keogh.

Gimei Finikse, Arizonoje. Papasakok apie savo vaikystę. Ar augai menininkų aplinkoje?

Gyvenau priemiestyje. Vaikystė nebuvo apsupta meno, bet aš visuomet domėjausi menu, nors ir negyvenau meniškoje bendruomenėje. Mano vaikystė praėjo, rodos, niekuo neypatingame amerikietiškame priemiestyje, išskyrus tai, kad aplinkui mus supo kalnai, kaktusai ir dykumos.

Kada supratai, kad nori tapti menininke?

Ką bedarydavau, visuomet grįždavau prie kūrybos. Pavadinčiau tai neįveikiamu potraukiu kurti. Dar būdama maža visuomet piešdavau, mokykloje pradėjau tapyti. Nepaisant mano bandymų daryti karjerą kitose srityse ar daryti tai, ko galbūt norėtų mano tėvai, niekas „neprilipo“. Menas buvo vienintelis dalykas, tapęs keliu, kuriuo galiu judėti pirmyn.

Šiuo metu gyveni Berlyne. Kodėl pasirinkai keliauti į Europą ir būtent Vokietiją?

Tai buvo visiškas atsitiktinumas. Niekuomet nesvajojau ir negalvojau, kad gyvensiu Vokietijoje. Tačiau tuo metu, kai sprendžiau ką toliau veikti, turėjau draugę, gyvenančią Berlyne. Ji pakvietė atvykti ir pabūti, kol rasiu sprendimą. Taip ir likau. Bet manau, kad viskas išėjo į gerą. Pamilau šį miestą. Berlynas skiriasi nuo visos Vokietijos. Čia žmonių bendravimo nevaržo barjerai dėl to, kiek žmogus uždirba, ką dirba, kokiame name gyvena. Tai ypatingai daugiatautis miestas, kuriame sutiksi skirtingai kalbančius žmones su skirtingomis socialinėmis, kultūrinėmis, ekonominėmis patirtimis. Berlyne pamatai tikrąją kultūrų ir tautų įvairovę.

Kas labiausiai Tave įkvepia kurti?

Mano įkvėpimo šaltiniai – kasdienis gyvenimas. Viskas ko reikia menininkui – matymas. Nuolat esu įkvepiama ir nuolat žymiuosi knygelėje mintis, eskizus, ką galėčiau sukurti ateityje. Todėl negalėčiau įvardyti vieno įkvėpimo šaltinio. Man tai – pasaulio suvokimas, kurį galiu perkelti ant drobės.

Šiuo metu studijuoji. Savo mokytoja esi pasirinkusi garsią italų kilmės menininkę Moniką Bonvicini. Kodėl pasirinkai būtent ją?

Pasirinkau mokytis pas šią menininkę, nes jos darbai kalba apie galios dinamiką. Mane sužavėjo 2017 m. matyta jos didžiulė instaliacija „Kvėpavimas“, sukurta iš daugybės diržų, kurie juda tarsi jaustum kvėpavimą ir sukelia nuostabos, bet kartu ir bauginantį jausmą. Labai laukiu jos pamokų, kurios prasidės spalio pabaigoje. Tai menininkė, sprendžianti sudėtingas žmogaus problemas, dažnai savo kūriniams naudojanti medžiagas, sietinas su vyriškumu, smurtu, bet kartu jos darbuose atsiskleidžia gailestingumas. Tačiau man taip pat patinka kūrėjai, kurie nėra plačiai žinomi, kurie kuria mano aplinkoje ir galbūt niekada nepasieks populiarumo. Pati norėčiau gebėti kurti ir iš to pragyventi, bet populiarumas nėra mano siekiamybė.

Kaip jautiesi atvykusi į Jonavą?

Labai gražūs įspūdžiai, saulėtos dienos ir spalvą keičiantys medžiai. Upė nuostabi, čia vaikščiodama praleidžiu daug laiko, bandau pajusti miesto dvasią. Jaučiuosi tikrai gerai. Juk atkeliavau iš Berlyno, kur daug triukšmo ir veiksmo, iškart atsiradusi čia pajutau tarsi būčiau giliai įkvėpusi.

Papasakok, apie savo lūkesčius dalyvaujant bibliotekos surengtoje dailės rezidentūroje.

Manau, kad labai įdomu yra pagyventi ilgesnį laiką naujoje vietoje, pajusti jos aplinką. Tikiuosi čia būdama sukursiu savotišką tiltą tarp savęs ir šios vietos. Manau, kad tai padarė ir iki manęs šiame projekte dalyvavę menininkai. Visa tai turės teigiamą poveikį net ir pasibaigus projektui.

Biblioteka ir menas. Ką apie tai manai?

Be abejonės biblioteka ir menas gali būti susieti. Juk biblioteka – ne tik knygos ir čia teikiamos paslaugos, bet ir bendruomenės centrai. Puiku, jeigu žmogus lankydamasis bibliotekoje, gali dar ir susipažinti su menu. O menininkai tapti savotiškais tyrėjais. Bibliotekos čia galėtų labai daug prisidėti. Tikiu, kad susiejus šias dvi sritis būtų galima labai daug nuveikti.

Kokias knygas skaitai?

Šiuo metu daugiausiai skaitau komiksus. O knygas renkuosi dažniausiai pagal draugų rekomendacijas. Paskutinė mano įdomiausia skaityta knyga Ursula Kroeber Le Guin „The Dispossessed“. Tai mokslinės fantastikos rašytoja, kurią neseniai atradau. Bet įdomiausia tai, knygos viršelis sudaro ne kokį įspūdį, lyg tai būtų viena iš lėkštų knygų, kurias gali rasti prekybos centruose prie kasos aparatų, bet pradėjus skaityti pamatai, kad tai nuostabus romanas. Įdomi knyga, paslėpta po neskoningu senamadišku viršeliu.

Ką palinkėtum žmogui, kuriam trūksta drąsos ir pasitikėjimo žengti menininko keliu?

Kiekvienas gali būti kūrėju. Jei  žmogus nusprendžia save vadinti menininku, jis gali tą daryti, tik dažnai pasitikėjimo savimi stoka sustabdo. Jei nori kažką sukurti – tiesiog imk ir kurk. Net jei tai kūrinys, kurio niekam nenorėsi rodyti, sukursi jį dėl savęs. Tai bus nuostabu. Jei kuri ir turi drąsos parodyti tai kitiems – irgi puiku.

Nuo pirmųjų dienų, kai atvyko į Jonavą, buvo sunku nepajausti dailininkės susikaupimo, jos susimąstymo, kurį netrukus pakeitė drobės, teptukai, dažai ir neskaičiuojamos valandos dirbtuvėse… Tiesa, ji mielai spėja pabendrauti ir su jaunimu, Jeronimo Ralio gimnazijoje surengtose dailės pamokose. Jau visai greitai pamatysime ir jos sukurtus darbus. O kol kas linkime įsimintino laiko Jonavoje ir džiaugiamės svečiuose sulaukę nuoširdaus jauno kuriančio žmogaus, užaugusio dykumų ir kaktusų apsupty, kurį pasirinktas menininko kelias šiandien atvedė čia, į rudens nurausvintą Jonavą. 

Kristina Jaskūnienė

Jonavos viešosios bibliotekos Kultūrinių veiklų organizatorė

Projektą remia:

Lietuvos kultūros taryba,

Jonavos rajono savivaldybė