Balandžio 24 d. Šakių viešosios bibliotekos salėje pristatyta čia gimusios ir augusios kraštietės poetės Ritos Dambrauskaitės (1949–2017) eilėraščių knyga „Kaip debesų ėjimas“. Nuo sunkios ligos daugiau nei prieš pusmetį mirusios moters kūrybą pristatė jos vyras (žurnalistas, aktorius, režisierius, iliuzionistas) Alvidas Jancevičius, aktorė Gražina Urbonaitė ir sūnus Mantas Jancevičius.
Susirinkusiuosius nuo pirmos minutės užbūrė melodinga muzika, atviro lauko ir plaukiančių debesų vaizdinys, banguojančių eilėraščių posmai ir autorės gyvenimo akimirkos fotografijose. Kiek vėliau, patylėjęs, prabilo autorės vyras, kuris vakaro metu dar kartą išgyveno jųdviejų istorija. Kūrėjos ir mylimosios gyvenimo faktai persipynė su jos eilėraščių posmais, kuriuos skaitė aktorė Gražina Urbonaitė. Vyras Alvidas žmonai negailėjo pačių gražiausių žodžių, pasak jo, Rita buvo nepaprasto talento, intelekto, kultūros moteris. Anot jo, Rita Dambrauskaitė rašė visą gyvenimą, nors sukūrus šeimą ir gimus vaikams kūryba kažkiek buvo išstumta iš pirmojo plano, bet tik atsiradus galimybei, moteris rašė ir vėl: „Net sirgdama, gulėdama ligoninėje, ji rašė ant savo ligos istorijos lapų antrosios pusės, kaip aš sakau, ji rašė ant savo gyvenimo nuosprendžio, ten buvo pilna poezijos“. Gražinos Urbonaitės žodžiais: „Poezija gimsta iš meilės, iš pačių tauriausių dalykų – tai širdies, sielos kalba“. Taip ji ir rašė: iš visos širdies ir su didele meile.
Knygos pristatymas buvo jautrus bei šiltas. Po jo lieka neįprasta pojūtis, kai nebežinai, kas dominuoja: šypsena ar ašaros. Atklysta suvokimas, kad gyvenimas yra beprotiškai gražus, bet ir trapus kaip drugelio sparnai. Supranti, kad gyvenimas ne toks ir ilgas laiko tarpas, kaip gali pasirodyti pradžioje.

Šakių VB Informacijos ir metodikos skyriaus bibliografė Eglė Rudzevičiūtė