Viena iš šiuolaikinės bibliotekos teikiamų paslaugų yra informacinio raštingumo arba geriausios informacijos atsirinkimo per trumpą laiką ir teisingo jos naudojimo meno kursai. Šios paslaugos poreikis didėja, nes įgūdis surasti ir atsirinkti reikalingą informaciją tampa vis svarbesnis mokymosi procese. Didžiuliai informacijos ir skaitmeninių duomenų kiekiai į pirmą vietą iškelia šio įgūdžio lavinimo būtinybę. Netgi naujoji Lietuvos vyriausybė, siekdama tobulinti švietimo sistemą, savo veiklų plane pabrėžia mokinių kritinio mąstymo ir kūrybiškumo ugdymą, kuris tiesiogiai susijęs su atranka, vertinimu ir panaudojimu.
Tačiau iki šiol praktikuota informacinio raštingumo mokymų forma nebeveikia. Naujoji karta kitaip priima ir apdoroja informaciją. Jie trumpai išlaiko dėmesį ir yra kritiški viskam, ką, kada ir kaip mokosi. Todėl klasikiniai mokymo(si) metodai, kai mokytojai nurodo, ką mokinys ar studentas turi daryti, yra visiškai neefektyvūs ir nebepatrauklūs. Besimokantys greitai ima nuobodžiauti ir nebeskiria dėmesio pamokai. Vaizdo medžiagos ir vizualinių elementų naudojimas mokymo(si) procese jau taip pat nebėra pakankamas. Vasario 20 – 23 d. Edinburgo mieste vykusioje Tarptautinėje skaitmeninės priežiūros (Digital Curation Centre – DCC) konferencijoje „Prieš srovę ir pasroviui: skaitmeninės priežiūros įtvirtinimas informacijos mokslų procesuose, švietime ir visuomenėje“, buvo pasidalinta būdais, kaip bibliotekos gali pasiūlyti tokias informacijos paieškos pamokas, kurios motyvuotų išmokti ir panaudoti tai, kas buvo išmokta. Pasinaudojus Lietuvos kultūros tarybos skirta edukacine stipendija, į kurias pretenduoti gali kiekvienas kultūros atstovas, įvairių pasaulio bibliotekų patirčių pasiklausyti ir Kauno apskrities viešąją biblioteką atstovauti konferencijoje teko ir man.
Pasidomėję suprasime, kad yra įvairių aktyvaus mokymo metodų, kuriuos naudoja bibliotekininkai. Bet ypač sėkmingai mokymosi efektyvumą padidina aktyvaus mokymosi technikos, kai mokiniai ar studentai turi būti įtraukti į mokymosi procesą, dalyvauti ir analizuoti. Informacija, kuri išmokstama veikiant aktyviai, lengviau perprantama. Problema paremtas mokymas – tai bendras metodas, naudojamas norint įtraukti mokinius ir studentus į pamoką sprendžiant realią pasaulio problemą. Pasirenkama (pvz., iš laikraščių ar žurnalų) tuo metu aktuali problema (pvz., mistinė senos knygos vagystė), ji išanalizuojama, aptariama ir formuluojamas hipotetinis sprendimas. Tuomet mokymų metu naudojantis bibliotekos ištekliais (fondais, duomenų bazėmis, el. produktais ir t.t.) ieškoma informacijos, kuri padėtų išspręsti šią problemą. Tokios situacijos sukuria išmokto turinio ir jo poreikio kasdienybėje ryšius ir stiprina motyvaciją.
Taip pat efektyviai veikia interaktyvių elementų, rimtų žaidimų, netgi alternatyvios realybės – žaidybinimo – taikymas mokant ar mokantis. Tai atitinka naujosios − skaitmeninės kartos mokymosi stilių, mokytis ne klausant, o darant. Be to, ši karta mėgsta naudoti technologijas ir tai suteikia jiems impulsą žaisti, o žaidžiant mokytis. Vokietijoje buvo sukurtas žaidimas, kuriame sliekas Heinz`as turi prasibrauti pro įvairias kliūtis, suvalgyti lentynose esančias raides ir taip atsilaisvinti sau kelią. Kiekvieno lygio pabaigoje žaidėjas gauna informacijos apie naudojimąsi biblioteka. Vienoje iš Didžiosios Britanijos koledžo bibliotekų studentai turi išspręsti makabrišką misteriją − išsiaiškinti, kas nutiko su universiteto atradėjo kaukole, kuri dingo iš jo kapo. Biblioteka sukūrė vaizdo įrašą, kuriame pristatomas žaidimo siužetas. Kad išspręstų misteriją, studentai grupelėmis turi ištyrinėti bibliotekos fondą ir internetinius šaltinius juose ieškodami reikiamos informacijos. Tokio pobūdžio mokymasis yra ypač mėgstamas, nes jo metu galima ne tik įgyti žinių, bet ir susipažinti bei pasilinksminti.
Nyderlanduose buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta nustatyti, kiek panašaus pobūdžio žaidimai yra efektyvūs. Amsterdamo bibliotekoje buvo sukurta keletas nuotolinių kursų, kaip naudotis biblioteka, ieškoti literatūros, įvertinti ir panaudoti rastą informaciją, dirbti su duomenų bazėmis ir pan. Nustatyta, kad esant tiesioginiam ryšiui tarp nuotolinių kursų ir užduoties ar testo, kurį reikia atlikti, motyvacija įgauti informacinio raštingumo įgūdžių padidėja. Bet net ir tokiu atveju labai dažnai kursai tiesiog neveikia, mokiniai ar studentai neišmoksta to, ko buvo mokomi.
Žaidimas Išsaugant Aziją sukurtas kaip bandymas išsiaiškinti, ar galėtų būti efektyvesnis įrankis išmokyti informacinio raštingumo. Žaidimas skirtas studentams iš besivystančių šalių atvykstantiems studijuoti į vakarus. Siekiama išmokyti juos susirasti patikimos nemokamos informacijos šaltinių. Žaidime varžomasi dėl Jaunojo patarėjo pozicijos Azijos šalyje, kuri buvo nusiaubta cunamio. Jaunasis patarėjas gali atstatyti šalį. Studentai turi pasirinkti temą, išanalizuoti ją, surasti raktinius žodžius, ieškoti mokslinės informacijos bibliotekoje ir internete bei įvertinti ją pagal keletą kokybės reikalavimų. Už kiekvieną užduotį studentai gauna taškų, kuriuos suteikia mokytojas arba bibliotekininkas. Laimi gavęs jų daugiausiai.
 Tyrimas parodė, kad žaidimą žaidę studentai pasiekė geresnių rezultatų nei tie, kurie naudojosi nuotoliniais kursais. Todėl drąsiai galime teikti, kad tinklu paremti interaktyvūs elementai ypač efektyvūs mokant informacinio raštingumo.  Jie gali padėti pristatyti biblioteką ir padidinti teikiamų paslaugų matomumą.       
Siekdama prisitaikyti prie visuomenės pokyčių, biblioteka plečia savo veiklų įvairovę ir metodus. Keičiasi bibliotekos specialisto darbo pobūdis, šiandien neįsivaizduojamas be informacinių, technologinių, pedagoginių žinių. Joms įgyti kuriamos dirbtuvės, laboratorijos ir kitokie kvalifikaciją keliantys įrankiai, keičiamas paslaugų pobūdis, bibliotekininko bendravimo su vartotoju būdai. Biblioteka sparčiai kinta, išnaudodama ir pati kurdama naujas, žaidybines įprastų paslaugų formas.        

Vyresnioji metodininkė dr. Kristina Bartkienė
Kauno apskrities viešosios bibliotekos Informacinių paslaugų skyriaus Kaunistikos gr.